Kiek dienų liko iki Kaziuko mugės 2026?

Kaziuko mugė – unikalus Lietuvos kultūrinis reiškinys ir tradicinė amatų šventė, kurios istorija siekia XVII amžių ir yra glaudžiai susijusi su šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo, minėjimu. Ši mugė, tradiciškai vykstanti pirmąjį kovo savaitgalį Vilniuje, yra tapusi vienu didžiausių ir reikšmingiausių tradicinių amatų bei liaudies meno renginių Baltijos regione, pritraukiančiu tūkstančius lankytojų iš Lietuvos ir užsienio.

Kaziuko mugės šerdį sudaro tradiciniai lietuvių amatai ir rankdarbiai – nuo medžio drožinių ir keramikos iki verbų ir kulinarinio paveldo. Mugėje galima rasti unikalių Vilniaus krašto verbų, kurios yra įtrauktos į nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, tradicinių riestainių, meduolių ir kitų kulinarijos šedevrų. Amatininkai ir meistrai demonstruoja savo amato paslaptis, organizuojamos edukacinės dirbtuvės, kur lankytojai gali išbandyti tradicinius amatus ir susipažinti su jų istorija.

Šventės metu Vilniaus senamiesčio gatvelės virsta spalvingu turgumi, kuriame skamba liaudies muzika, vyksta folkloro ansamblių pasirodymai ir teatralizuoti vaidinimai. Mugė išsiskiria ypatinga atmosfera, kur susipina istorinės tradicijos ir šiuolaikinė interpretacija, o prekiautojai ir pirkėjai bendrauja pagal senąsias prekybos tradicijas. Ypatingą dėmesį pritraukia tradiciniai Kaziuko mugės simboliai – medinės širdelės, verbos ir saldumynai.

Kaziuko mugė šiandien yra ne tik tradicinė prekyvietė, bet ir svarbus kultūrinis reiškinys, padedantis išsaugoti ir perduoti tradicinių amatų paveldą ateities kartoms. Ji atlieka svarbų vaidmenį puoselėjant lietuvių tautodailės tradicijas, stiprinant kultūrinį identitetą ir skatinant tarpkultūrinį dialogą. Mugė taip pat prisideda prie tradicinių amatų populiarinimo ir jų pritaikymo šiuolaikiniame kontekste, kartu išsaugant autentišką lietuvių liaudies kultūros dvasią.