Kiek dienų liko iki pavasario lygiadienio 2026?

Vasaros saulėgrįža, įvykstanti birželio 20-21 dienomis, yra sena gamtos ciklo šventė, sutampanti su Joninių tradicijomis Lietuvoje. Ši astronominio įvykio data žymi ilgiausią metų dieną ir trumpiausią naktį, simbolizuodama saulės galios viršūnę ir gamtos brandos metą.

Šventės metu visoje Lietuvoje organizuojami tradiciniai renginiai, susiję su saulės ir šviesos garbinimu. Etnografiniuose muziejuose, piliakalnių papėdėse ir kitose istorinėse vietose vyksta šventiniai ritualai, folkloro ansamblių pasirodymai ir bendruomeninės apeigos. Ypatingas dėmesys skiriamas senovės baltų tradicijų atkūrimui ir jų pritaikymui šiuolaikiniame kontekste.

Vasaros saulėgrįžos programa apima platų renginių spektrą – nuo astronominių stebėjimų iki tradicinių apeigų. Organizuojamos ekskursijos į gamtą, kuriamos specialios žaliaviškos programos, vyksta naktiniai koncertai ir meditacijos. Šventės dalyviai renka vaistažoles, kurios, tikima, šiuo metu įgyja ypatingų galių, pina vainikus ir stebi saulėlydį bei saulėtekį.

Vasaros saulėgrįža šiuolaikinėje Lietuvoje išlieka svarbi gamtos ir kultūros šventė, jungianti senąsias tradicijas su moderniu požiūriu į gamtą. Ji ne tik padeda išlaikyti ryšį su protėvių papročiais, bet ir skatina ekologinę sąmonę bei pagarbą gamtos ciklams. Ši diena tampa ypatingą platforma gamtos pažinimui, bendruomeniškumui ir dvasinio ryšio su gamta stiprinimui.