Kiek dienų liko iki užgavėnių 2025?

Užgavėnės, švenčiamos prieš Gavėnią, yra viena spalvingiausių lietuvių kalendorinių švenčių, žyminti žiemos išvarymą ir pavasario laukimą. Ši šventė, turinti gilias pagoniškąsias šaknis, harmoningai susipynė su krikščioniškomis tradicijomis ir tapo ryškiu lietuvių etnokultūros paveldo elementu.

Šventės metu visoje Lietuvoje organizuojami tradiciniai persirengėlių karnavalai, kur pagrindiniai personažai – Lašininis ir Kanapinis – simbolizuoja kovą tarp žiemos ir pavasario. Persirengėliai, dėvintys tradicines kaukes – žydų, čigonų, gyvulių ir mitologinių būtybių, vaikšto po namus, šoka, dainuoja ir renka vaišes. Kulminacinis šventės momentas – Morės (žiemos simbolio) deginimas, simbolizuojantis žiemos pabaigą.

Užgavėnių programa apima tradicines vaišes, kur pagrindiniai patiekalai – blynai, šiupinys ir kiti riebūs valgiai. Organizuojamos įvairios linksmybės – važinėjimasis rogėmis, čiuožinėjimas nuo kalnų, supimasis sūpuoklėse, tikint, kad tai padės užaugti geriems linams. Ypatingas dėmesys skiriamas bendruomeniniam šventimui ir tradicijų perdavimui jaunajai kartai.

Užgavėnės šiuolaikinėje Lietuvoje išlieka svarbi tradicinė šventė, jungianti senąsias tradicijas su moderniu šventimu. Ji ne tik padeda išsaugoti tautinį paveldą, bet ir stiprina bendruomeninius ryšius, suteikia progą kūrybiškai išreikšti save. Ši šventė tampa platforma etnokultūros puoselėjimui ir tradicijų perdavimui, kartu išlaikant linksmą ir žaismingą charakterį.