Per pastaruosius kelerius metus valstybėms ne kartą teko gelbėti bankrutavusius bankus iš valstybės pinigų. Siekdama išvengti, kad banko valymo išlaidos tektų mokesčių mokėtojams, Europos Komisija prieš trejus metus patvirtino Europos direktyvą, pagal kurią bankroto atveju akcininkams teks nuostoliai.
Europos institucijų parengtais reglamentais ketinama, kad bankai su antikrizine pagalve (dar vadinama MREL), turinčia pakankamai nuosavų išteklių, susidurtų su bankrotais. Tačiau didelių nuosavo kapitalo reikalavimas kėlė galvos skausmą mažesnėms finansinėms institucijoms. Daugelis baiminosi dėl jų išlikimo, nes sunku rasti didelių nuosavų išteklių, kurių jiems reikia iš Europos institucijų.
Lankstumas su mažesniais bankais
Siekdami užtikrinti mažesnių subjektų gyvybingumą, Europos priežiūros institucijos svarsto naujas galimybes. Tarp aptariamų pasiūlymų yra galimybė bankams patiems prisiimti nuostolius. Kai nuostoliai bus padengti, jie bus kapitalizuojami parduodant kitai konkuruojančiai finansų įstaigai.
Todėl ji siekia suteikti šiek tiek lankstumo mažesniems bankams. Šis lankstumas priklausys nuo pertvarkymo plano, kurį kiekvienas subjektas pateiks Europos priežiūros įstaigoms. Pertvarkymo plane paaiškinamos priemonės, kurių būtų imtasi, jei prireiktų pertvarkyti banką.
Akivaizdu, kad banko kapitalo atkūrimas iš vidaus, akcininkų įnašais, labai skiriasi nuo jo pardavimo konkurentui.
Antikrizinė pagalvėlė bankams sudarys 8% kiekvienos bankų grupės pagal riziką įvertinto turto. Reikėtų pažymėti, kad šis čiužinys yra sudarytas iš dviejų dalių: pirmoji, kuri bus naudojama galimiems nuostoliams padengti, ir antroji, kurios prireiktų vėl pradėjus eksploatuoti patyrus finansinių sunkumų.
Pertvarkymo planas, pagrindinis elementas
Jei priešingai, pertvarkymo planu siekiama tiesioginio banko likvidavimo, reikės įrodyti, kad ši priemonė yra įmanoma.
Siekiant, kad maži subjektai laikytųsi antikrizinio rezervo reikalavimų, buvo siūlomos tokios priemonės kaip rizikos svertinio turto sumažinimas. Kitaip tariant, kuo mažesnis pagal riziką įvertinto turto kiekis, tuo mažesni ištekliai reikalingi antikrizinei pagalvei suformuoti. Be to, pertvarkymo planai taip pat leidžia subjektą suskirstyti į gerą ir blogą banką, jei tai galima padaryti greitai.
Naujoji reforma nustato svarbų atskyrimą tarp sisteminių bankų (tų, kurių žlugimas paveiktų pasaulio ekonomikos stabilumą) ir nesisteminių bankų. Priklausomai nuo subjekto dydžio, jie gali naudoti skirtingas priemones, kad atitiktų antikrizinę pagalvę, kurios reikės iš Europos.
Pavyzdžiui, nesisteminis bankas gali į savo pagalvę įtraukti aukštos kokybės skolą, dar vadinamą vyresnio amžiaus obligacijomis. Priešingai, sisteminis bankas, pvz., „Santander“, būtų įpareigotas pasinaudoti pirmenybės neskaičiuojama pirmenybe.
Nauji antikrizinės pagalvės reikalavimai yra ne tik įvairių bankų įmonių vadovų, bet ir skirtingų centrinių bankų problema. Šia prasme pasireiškė Ispanijos bankas, kuris kelis kartus parodė nerimą dėl iššūkio, kurį jis patiria mažesniems bankams.
