Kinija ir JAV, į prekybos karą?

Turinys:

Kinija ir JAV, į prekybos karą?
Kinija ir JAV, į prekybos karą?
Anonim

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tęsdamas protekcionistinę prekybos politiką, pasirinko tarifų nustatymą Kinijos produktams. Iš Kinijos jie yra pasirengę kovoti su tarifais produktams iš JAV.

Vienas iš didžiausių ekonominių tikslų, labiausiai pritraukiantis prezidento D.Trumpo dėmesį, yra prekybos deficitas. Kitaip tariant, D.Trumpas siekia ištaisyti neigiamą skirtumą tarp eksporto ir importo. Akivaizdu, kad norint pasiekti šį tikslą yra du veikimo būdai: viena iš galimybių yra skatinti nacionalinių produktų eksportą, o antroji alternatyva yra sumažinti užsienio produktų importą.

Tarifų arsenalas

Na, o D.Trumpas, bandydamas blokuoti kiniškų produktų patekimą, pasirinko tarifus, tai yra nustatyti mokesčius, kurie brangina užsienio prekes. Kita vertus, D.Trumpas tiki, kad nustatydamas tarifus jis galės paskatinti ir apsaugoti JAV plieno ir aliuminio pramonę. JAV vyriausybė nori pažaboti Kinijos galią plieno sektoriuje, nes Kinija, kaip didžiausia pasaulyje plieno gamintoja, turi didelį perteklių, kurį gali eksportuoti tokiomis žemomis kainomis, kad JAV bendrovės negalėtų konkuruoti.

Didžiausias JAV muitų smūgis būtų Kinija. Ir būtent tai, kad D.Trumpas pranešė, kad nauji tarifai, kuriuos turės pakelti Azijos milžinas, sieks apie 60 000 milijonų dolerių.

Taikant tarifų kliūtis, Kinijos produktai brangs ir nebebus tokie konkurencingi JAV rinkoje, todėl Kinijoje juos sutrikdo protekcionistinė JAV vyriausybės prekybos politika.

Taigi šie nauji tarifai yra klasikinis prekybos karo pradžios ginklas. Tokio tipo karai prasideda nuo šalies sprendimo nustatyti tarifus ar bet kokio kito tipo laisvosios prekybos kliūtis. Panašu, kad šiuo atveju JAV administracija uždegė konflikto saugiklį. Reaguodama į tai, šalis, nukentėjusi nuo prekybos kliūčių, atsigriebs tokiomis priemonėmis kaip nauji tarifai, kvotos ir administracinės kliūtys. Šia prasme kinai turi visą arsenalą, kuriame nėra nieko daugiau ir mažiau nei muitų nustatymas 128 Amerikos produktams. Šiuo metu Kinijos atsakymas buvo įspėjamasis, tačiau jei situacija pablogės, pasekmės gali būti sunkios tarptautinei prekybai ir gyventojams.

Tarp produktų, kuriems būtų taikomi Kinijos tarifai, būtų vynas, vaisiai, riešutai, kiauliena ir tokios medžiagos kaip aliuminis. Apibendrinant galima teigti, kad šios priemonės iš viso sudarytų 3 milijardus dolerių tarifus.

Komercinio karo tarp dviejų kolosų pasekmės

Kas gali atsitikti, jei pagaliau prasidės prekybos karas tarp dviejų ekonominių supervalstybių, tokių kaip JAV ir Kinija? Jei visa tai nėra D.Trumpo strategija derybų galiai įgyti, labai tikėtina, kad tarptautinė prekyba patirs stiprią nesėkmę. Taip nutiktų, jei abi šalys patektų į protekcionistinę spiralę, blokuodamos užsienio produktų patekimą, o tai galiausiai sumažintų ekonominę veiklą. Mes būtume susidūrę su nuolatiniu smūgių mainais. Tiesą sakant, mes jau matome, kad susidūrę su JAV tarifais Kinijai, kinai planuoja atsakyti daugiau tarifų.

Tarp didelių nevykėlių būtų ir amerikietis vartotojas. Daugeliu atvejų užsienio prekės yra pigesnės nei vietiniai produktai, todėl JAV pilietis kreipiasi į importuojamus produktus. Tačiau, taikant D.Trumpo siūlomus tarifus, Amerikos vartotojai bus šiek tiek priversti pirkti vietinius produktus, kurie nebūtinai bus kokybiškesni nei užsienio prekės.

Reikėtų pažymėti, kad darbininkų klasės dažniausiai naudojasi prekių pirkimu iš užsienio. Dabar tarifas pabrangina užsienio prekių kainas, todėl žemesnės ir vidutinės klasės piliečiams sumažėtų jų perkamoji galia. Kaip pavyzdį kasdieniame Amerikos piliečio gyvenime, padidėjus plieno ir aliuminio kainoms, padidėtų automobilių, alaus skardinių kainos ar net paveiktų simbolines sporto prekes, tokias kaip beisbolas.

JAV vyriausybė ketina skatinti nacionalines bendroves pasitelkdama protekcionizmą. D.Trumpo tezių gynėjai, atimti nuo užsienio konkurencijos, amerikiečiai matytų, kad verslo perkėlimas yra priešingas, tuo pačiu skatinant darbo vietų kūrimą. Bent jau tokį scenarijų JAV administracija numato popieriuje.

Tačiau mes neturime pamiršti, kad globalizuotame pasaulyje šalys yra ekonominės tarpusavio priklausomybės situacijoje. Šia prasme Petersono institutas prognozuoja, kad dėl prekybos karų prarandama 5 milijonai darbo vietų. JAV bendrovių, eksportuojančių į Kiniją ir Meksiką, pardavimo rodikliai gerokai sumažės, o tai sunaikins daugybę darbo vietų.

Manoma, kad JAV kompanijų apsauga taikant tarifus padės joms ekonomiškai pakilti, tačiau tai galiausiai neigiamai paveiktų gamybos pramonę. Žaliavų, tokių kaip plienas ir aliuminis, kaina, atitinkamai apmokestinta 25% ir 10%, būtų smarkiai padidinta, padidinant įmonių gamybos sąnaudas, tarp kurių galime išskirti „Boeing“ ir „Ford“.

Padidėjus tokioms žaliavoms kaip plienas ir aliuminis, kainos kiltų. Taigi Europos kompanijoms buvo naudingos didesnės išlaidos, kurias turės patirti JAV bendrovės. Konkretus atvejis, iliustruojantis šią situaciją, yra tas, kad lėktuvų pirkėjai iš Amerikos „Boeing“ toliau įsigytų lėktuvus iš Europos „Airbus“. Kitaip tariant, Europos bendrovės būtų konkurencingesnėse nei Šiaurės Amerikos bendrovės.

Ne viskas buvo naudinga Europos įmonėms, nes Europos automobilių pramonė turi gamyklas tokiose šalyse kaip Meksika, kuri taip pat palaiko komercinę įtampą su JAV. Atsižvelgiant į sunkumus eksportuoti į JAV, tokioms įmonėms kaip „Volkswagen“, BMW ar „Renault“ būtų sunku pateikti eksportuojamus automobilius į JAV rinką.

Kalbant apie žaliavų tiekimą, Kinija taip pat galėtų atakuoti per buitinę elektroniką, neigiamai paveikdama didelių kompanijų, tokių kaip „Apple“, „Intel“ ar „Qualcomm“, pasiūlą. Taip pat neturėtume pamiršti neigiamo žaliavų kainų neigiamo poveikio tokiems sektoriams kaip automobilių pramonė, gamybos priemonės ir prabangos prekės.

Protekcionistinis eskalavimas lemia tarptautinės prekybos sumažėjimą, kuris neabejotinai sukeltų logistikos sektoriaus įmonių, kurios vaidina pagrindinį vaidmenį prekyboje tarp skirtingų tautų, sumaištį. Taip pat neturėtume pamiršti, kad su tarptautine prekyba susijusios paslaugos būtų apsunkintos.

Kalbant apie didelius naudos gavėjus, rastume tas kompanijas, kurių gamybos centrai yra JAV ir priklauso nuo tos rinkos. Šiai įmonių grupei priklauso farmacijos įmonės, maisto pramonė ir mažmeninė prekyba.