Pirminis sektorius yra ypač pažeidžiamas, todėl Europos Sąjungai būtina stengtis užtikrinti kokybiško maisto tiekimą priimtinomis kainomis rinkai, kuri atstovauja maždaug 500 milijonų vartotojų. Dėl šios priežasties Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) Europos Sąjunga siekia bendradarbiauti su ūkininkais. Tačiau finansavimas, klimato kaita, išvykimas iš kaimo ir tvarus vystymasis kelia didelių iššūkių Europos žemės ūkio politikai.
Išsivysčiusiose ekonomikose, pavyzdžiui, tose, kurios sudaro Europos Sąjungą, akivaizdu, kad dominuoja tretinio sektoriaus ar paslaugų sektorius, priešingai, pirminis sektorius vis dažniau sudaro mažesnę bendrojo vidaus produkto dalį. Dėl blogėjančių prekybos sąlygų tarp žemės ūkio sektoriaus ir pramonės bei paslaugų sektorių būtina apsaugoti žemės ūkį nuo galimo išnykimo pavojaus.
Taigi Europos pirminiam sektoriui būdingos nestabilios pajamos ir maža gamintojų galia daryti įtaką kainoms. Dėl šios priežasties Europoje būtina sukurti bendrą žemės ūkio politiką, kuri leistų sąžiningiau perskirstyti pajamas pirminiame sektoriuje.
Būtina sukurti reguliavimo sistemą, kuri garantuotų stabilias pajamas gamintojams per sąžiningesnes kainas. Be abejo, dar vienas pagrindinių ir strateginių kiekvienos šalies poreikių yra užtikrinti pakankamą maisto tiekimą, o tai yra dar viena priežastis, pateisinanti BŽŪP egzistavimą. Trečia, akivaizdu, kad gyventojai ieškodami naujų darbo vietų iš kaimo persikėlė į miestus. Na, vienas iš didžiausių BŽŪP tikslų yra vengti emigracijos iš kaimo, skatinti užimtumą darbo rinkoje. Reikėtų pažymėti, kad BŽŪP nuo kainų politikos perėjo prie tiesioginės paramos ūkininkams sistemos.
Aplinka, tvarus vystymasis ir klimato kaita
Struktūriniai fondai finansavo pirminį sektorių, prisidedantį prie žemės ūkio valdų atnaujinimo, o pagalba teikiama mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Aplinka tapo vienu iš didžiausių iššūkių, o Europos Sąjunga pasirinko tvarumą, skirdama lėšų miško atkūrimui.
Klimato kaita yra faktas, o sausros ar potvyniai gali sukelti didelių nuostolių ūkiuose. Bandant užtikrinti didesnę ūkininkų apsaugą nuo tokio pobūdžio klimato reiškinių, nuostolių ribos bus sumažintos, kad būtų lengviau gauti kompensaciją.
Tačiau žemės ūkio sektoriaus laukia daugybė iššūkių, todėl buvo įvykdytos svarbios Europos reformos, siekiant įveikti naujus iššūkius ir garantuoti sėkmę. Tam reikės nustatyti strateginį planą. Šį planavimą kiekviena valstybė gali pasiūlyti nacionaliniu lygiu arba pasauliniu mastu. Šia prasme kiekviena šalis galės sudaryti savo planus, kurie turi būti pritaikyti prie naujų aplinkosaugos reikalavimų, įsipareigojant tvariai plėtrai ir numatant kovos su klimato kaita priemones. Tačiau valstybės narės neturės absoliučios diskrecijos, nes kiekvienos šalies pateiktus planus turi atiduoti Europos Komisija.
Naujos technologijos, gyventojų skaičiaus mažėjimas ir finansavimas
Akivaizdu, kad bendra žemės ūkio politika turi ypatingą poveikį aplinkosaugos aspektams. Pagalba nebėra skirta tik žemės ūkio valdoms, bet ir įmonėms, vykdančioms savo ekonominę veiklą kaimo vietovėse. Ekologinis turizmas, atsinaujinanti energija ar bioekonomika yra dalis šios pagalbos gavėjų. Jei savo straipsnyje „Protingi miestai, ateities miestai“ kalbėjome apie tai, kaip technologijos galėtų dramatiškai modernizuoti didelius miestus, BŽŪP yra pasiryžusi vadinamiesiems „išmaniesiems miestams“, taip pat į kaimo vietoves atnešdama naujų technologijų.
Bus išlaikyta tiesioginės pagalbos, kurią pastaraisiais metais vykdė BŽŪP, sistema ir kainos atitinkančios priemonės. Mokėjimai ūkininkams bus atliekami kasmet, taip pat bus finansuojami ilgalaikiai kaimo investicijų projektai.
Kaip jau paaiškinome anksčiau, vienas iš BŽŪP tikslų yra išvengti kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimo. Šiuo tikslu bus teikiama pagalba tiems, kurie atlieka pirmąjį įrengimą, taip pat bus finansuojamos priemonės naujiems ūkininkams. Tai akivaizdi parama kartos žemės ūkio sektoriui atnaujinti.
Trumpai tariant, bendra žemės ūkio politika bus stengiamasi sukurti konkurencingesnį pirminį sektorių su pažangiausiomis žemės ūkio valdomis, tačiau nepamirštant tvaraus vystymosi poreikio ir kovojant su labai bijomais klimato pokyčiais.
Šiuo metu reikia skubiai finansuoti žemės ūkio veiklą. Apskaičiuota, kad šis deficitas svyruoja tarp 1 600 ir 4100 milijonų eurų, o ilgainiui deficitas svyruoja nuo 5 500 milijonų eurų iki 14 800 milijonų eurų. Dėl šios priežasties finansuojant žemės ūkį pagrindinį vaidmenį atliks Europos institucijų ir privataus sektoriaus lėšos.