Daugelis žmonių, galvodami apie darbo vietą, įsivaizduoja biurą su daugybe kabinų, skambinančių telefonų ir dideliu biuru fone. Tačiau bendradarbiavimas buvo radikalus pokytis, kai kalbama apie darbo vietas.
Na, dėka bendradarbiavimo, kuris kyla iš angliško „bendradarbiavimo darbo“ arba bendro darbo, galite rasti vietų, kur susilieja labai skirtingos darbinės veiklos specialistai ir kuriems nereikia eiti į biurą. Tai reiškia, kad darbuotojai gali atlikti savo profesiją namuose arba įkvepiančioje erdvėje, kur kasdien dirba įvairius darbus dirbantys žmonės.
Vadinamosios „coworking“ erdvės skinasi kelią, sutraukdamos studentus, jaunus verslininkus, kurie bando vykdyti savo verslo projektus, ar darbuotojus iš didelių kompanijų, kuriems reikalinga jų kūrybiškumą skatinanti darbo aplinka.
Tyrinėdami šios darbo sistemos ištakas, pastebime, kad ji datuojama 2005 m., Amerikos mieste San Franciske, kai programuotojas Bradas Neubergas sukūrė pirmąją bendro darbo erdvę tame mieste.
Socialinių santykių plėtimas
Kalbant apie žmonių, kurie naudojasi bendradarbiavimu, tipą, yra keletas bendrų savybių. Tokio tipo darbuotojams nereikia didelių materialinių išteklių, pakanka gero interneto ryšio, telefono ir nešiojamojo kompiuterio. Paminėdami keletą profesijų, jas galima rasti: konsultantus, pardavėjus, informatikus, dizainerius ir žurnalistus. Šio tipo specialistai naudojasi bendro darbo erdvėmis dėl mažų išlaidų, kurias reiškia šios vietos, ir dėl lanksčios darbo valandų.
Privalumai tiems, kurie dirba tokio tipo vietose, yra tai, kad jie praplečia savo draugų ratą, išskyrus darbo tradiciniame biure su kabinomis izoliaciją. Kitaip tariant, padidėja socialinio poveikio sritis tų, kurie dirba tokio tipo erdvėse. Šia prasme santykiai tarp tų, kurie dirba bendradarbystės erdvėse, gerėja dėl atsirandančių pasitikėjimo ryšių ir bendradarbiavimo aplinkos.
Kitas teigiamas aspektas yra tai, kad tokio tipo erdvės padidina darbuotojų kūrybinius gebėjimus, tuo pačiu leidžiant jiems dirbti labai produktyvioje aplinkoje ir palengvinant didesnį laiko lankstumą.
Tęsiant bendradarbiavimą, reikia pažymėti, kad tai yra erdvės, kuriose sutartys nereiškia ilgo laikotarpio. Sutartys gali būti pasirašomos laikiniems, vos vieno mėnesio laikotarpiams.
Bendradarbiavimo centrai nėra skirti tik individualiam darbui. Jei reikia, jūsų vartotojai gali turėti posėdžių sales, kad galėtų pristatyti pranešimus ar aptarti problemas, kurias jiems reikia spręsti su klientais.
Bendradarbiavimo erdvei būdinga ir lanksti vieta, tačiau ji taip pat leidžia jos vartotojams susikoncentruoti ties darbu, sutelkiant dėmesį į savo užduotį, atmetant trukdžius, kurie gali kilti dirbant namuose.
Trūkumai ir sunku pradėti bendradarbiauti
Ne viskas buvo naudinga bendradarbiaujant. Dalijantis darbo sritimi su kitais žmonėmis dažnai būna triukšmo, telefonų skambėjimo, žmonių kalbėjimo ir kitokio pobūdžio garsų. Kai kurie žmonės naudoja šalmus, norėdami izoliuoti save nuo triukšmo, o tai leidžia jiems išlikti įsitraukusiems į savo darbą. Tačiau gali pasitaikyti ir priešingas atvejis, kai dirbantys žmonės yra itin tylūs žmonės, todėl tuo atveju, jei tenka skambinti telefonu, tai gali sukelti tam tikrų nepatogumų tiems, kuriems to reikia darbui.
Dalijimasis darbo vieta su kitais profesionalais taip pat kenkia intymumui, kurį kabinoje gali suteikti tradicinis biuras. Todėl, atsižvelgiant į vartotojo reikalaujamą privatumą, jis turi pasirinkti didesnę ar mažesnę bendro darbo vietą.
Gera idėja prieš samdant bendradarbiavimą yra ieškoti centro, kuris atitiktų mūsų poreikius. Tam reikės atlikti paiešką, atsižvelgiant į šių centrų dydį, vartotojų vertinimus ir vaizdus, rodančius patalpų interjerą.
Kalbant apie kainą, mes jau minėjome anksčiau, kad kalbama apie pigias erdves. Šia prasme tokios įmonės kaip „Wework“ siūlo privačius stalus 100 darbuotojų darbuotojams, kurie sudaro 500 eurų per mėnesį vienam darbuotojui. Priešingai, asmeniui, norinčiam darbo zonos bendroje erdvėje, reikės 250 eurų per mėnesį.
Tačiau tiems, kurie nori pradėti ar atidaryti verslą, susijusį su bendradarbiavimu, nebus lengva. Pažvelgę į 2017 m. Bendradarbiavimu pagrįsto pelningumo tyrimo duomenis galime pastebėti, kad, deja, 60 proc. Šių erdvių nėra pelningas verslas. Paprastai tokio tipo centrų valdytojai turi dirbti su mažomis pastoviomis sąnaudomis ir nėra stabilių pajamų. Siekiant didesnių sunkumų tiems, kurie užsiima tokio tipo verslu, 40% jų išlaidų skiriama patalpų nuomai mokėti.