Matuojant ekonomikos infliacijos lygį, du dažniausiai naudojami metodai yra BVP defliatorius ir vartotojų kainų indeksas (VKI).
Infliacija yra bendras ekonomikos kainų padidėjimas, matuojamas procentinis tų kainų pokytis. Nors VKI ir BVP defliatorius paprastai rodo panašius rezultatus, tarp šių dviejų rodiklių yra reikšmingų skirtumų, dėl kurių priemonės gali skirtis. Pirma, jie atspindi skirtingą produktų ir paslaugų rinkinį, antra, jie skiriasi kainomis.
Vartotojų kainų indeksas
VKI yra rodiklis, matuojantis vidutinį prekių ir paslaugų kainų kitimą per tam tikrą laikotarpį ekonomikoje. Jo tikslas yra išmatuoti pragyvenimo išlaidas ir parodyti infliacijos poveikį atskiriems vartotojams.
Apskaičiuojant infliaciją naudojant VKI, atliekamas keturių etapų procesas:
1) Prekių krepšelio tvirtinimas
VKI pirkinių krepšelis atspindi prekes ir paslaugas, perkamas tam tikros populiacijos vartojimui. Pavyzdžiui, Ispanijoje į šį krepšelį įtraukta daugiau nei 479 prekės, suskirstytos į dvylika pagrindinių grupių: maistas ir nealkoholiniai gėrimai, transportas, būstas, HORECA (viešbučiai, restoranai ir kava), laisvalaikis ir kultūra, drabužiai ir avalynė, virtuvės reikmenys, vaistai, ryšiai, alkoholiniai gėrimai ir tabakas bei mokymas. Galiausiai yra antraštė „kiti“, kurioje yra produktai, kurių nėra ankstesnėse grupėse.
2) Krepšelio kainos apskaičiavimas
Kai krepšelis bus fiksuotas, kitas žingsnis apskaičiuojant VKI yra rasti dabartines ir ankstesnes visų prekių ir paslaugų kainas. Kainos renkamos iš įvairių šaltinių, tokių kaip mažmenininkai, prekybos centrai, universalinės parduotuvės ir interneto svetainės, kuriose apsiperka namų ūkiai. Kitas kainų rinkinys taip pat surenkamas iš valdžios institucijų, energijos tiekėjų ir nekilnojamojo turto agentų.
3) Indekso apskaičiavimas
VKI yra indekso numeris, todėl toliau turime apibrėžti bazinius metus. Baziniai metai yra atskaitos taškas norint palyginti vienus ir kitus metus. Tada indeksas apskaičiuojamas dalijant prekių ir paslaugų krepšelio kainą tam tikrais metais iš to paties krepšelio kainos baziniais metais. Šis santykis padauginamas iš 100, todėl gaunamas VKI. Bazinių metų VKI visada siekia 100.
4) Galutinis infliacijos apskaičiavimas
Galiausiai, kai turėsime VKI, galime apskaičiuoti infliacijos lygį. Infliacijos lygis yra procentinis indekso pokytis nuo vieno laikotarpio iki ankstesnio. Norėdami jį apskaičiuoti, galime naudoti šią formulę:
Infliacijos lygis = ((CPI metai 1-CPI metai 0) / CPI metai 0) * 100%
BVP defliatorius
BVP defliatorius yra visų šalies viduje gaminamų galutinių prekių ir paslaugų kainų lygis. Jį galima apskaičiuoti kaip nominalaus BVP ir realaus BVP santykį, padaugintą iš 100. Ši formulė rodo nominaliojo BVP pokyčius, kurių negalima priskirti realaus BVP pokyčiams.
BVP defliatorius = ((nominalus BVP / realusis BVP) * 100)
Kitaip tariant, BVP defliatorius matuoja santykį tarp nominaliojo BVP (visos produkcijos, vertinamos dabartinėmis kainomis) ir realaus BVP (visos produkcijos, matuojamos palyginamosiomis bazinių metų kainomis). Todėl jis atspindi dabartinį kainų lygį, palyginti su bazinių metų kainų lygiu.
Apskaičiuojant infliaciją naudojant defliatorių, atliekamas keturių etapų procesas:
1) Nominaliojo BVP apskaičiavimas
Nominalus BVP apibrėžiamas kaip visų gatavų prekių ir paslaugų piniginė vertė ekonomikoje, vertinamoje dabartinėmis kainomis. Taigi ši dalis yra gana lengva. Viskas, ką turime padaryti, tai padauginti visų pagamintų prekių ir paslaugų kiekį su atitinkamomis kainomis ir jas susumuoti.
2) Realiojo BVP apskaičiavimas
Antrajame etape apskaičiuojame tikrąjį BVP. Skirtingai nuo nominalaus BVP, realusis BVP parodo visų gatavų prekių ir paslaugų piniginę vertę ekonomikoje, vertinamą palyginamosiomis kainomis. Tai reiškia, kad mes pasirenkame bazinius metus ir tų metų kainas naudojame apskaičiuodami visų prekių ir paslaugų vertes ir visiems kitiems metams. Tai leidžia mums pašalinti infliacijos padarinius.
3) Defliatoriaus apskaičiavimas:
Dabar, kai žinome ir nominalųjį, ir realųjį BVP, galime apskaičiuoti BVP defliatorių. Norėdami tai padaryti, mes padalijame nominalųjį BVP iš realaus BVP ir rezultatą padauginame iš 100. Tai suteikia nominalaus BVP pokyčio, kurio negalima priskirti realaus BVP pokyčiams.Tai yra BVP padidėjimas, kurį lemia kainų, o ne produktų ir paslaugų kiekio padidėjimas.
4) Galutinis infliacijos apskaičiavimas
Bazinių metų defliatorius visada bus 100, nes nominalusis ir realusis BVP sutaps. Tačiau nuo bazinių metų vertė bus linkusi keistis. Norėdami apskaičiuoti infliacijos lygį, mes paprasčiausiai apskaičiuojame procentinį skirtumą tarp dvejų metų.
Infliacija = ((Defliatoriaus metai 1-Deflatoriaus metai 0) / Deflatoriaus metai 0) * 100%
VKI ir BVP defliatoriaus skirtumai
Jie atspindi skirtingus produktų ir paslaugų rinkinius
BVP defliatorius matuoja visų ekonomikoje (tai yra nacionaliniu lygiu) gaminamų prekių ir paslaugų kainų lygį. Savo ruožtu, vartotojų kainų indeksas vertina prekių ir paslaugų, kurias vartotojai perka ekonomikoje, kainų lygį. Tai reiškia, kad į BVP defliatorių neįtraukiami importuojamų prekių kainos pokyčiai, o VKI neatsižvelgiama į eksportuojamų prekių ir paslaugų kainų pokyčius.
Kita vertus, VKI sudaro tik dalį visų šalyje pagamintų prekių ir paslaugų, nes ji orientuota tik į vartojimo prekes.
Pavyzdžiui, jei Ispanijoje pagamintos valties kaina padidės, BVP defliatorius atspindės šalies infliacijos pokyčius, tačiau VKI nebus, nes valtys nėra laikomos jų apskaičiavimui nustatytame pirkinių krepšelyje.
Taip pat gali nutikti priešingai, jei skiriasi Azijoje gaminamo ir į Ispaniją eksportuojamo kompiuterio kaina. Ispanijos BVP defliatorius į tai neatsižvelgs, nes jis buvo gaminamas už šalies ribų, tačiau į VKI, nes tai yra tipiško Ispanijos vartotojo pirkinių krepšelio dalis.
Jie skirtingai vertina produktų ir paslaugų kainas
VKI vertina kainas pagal fiksuotą prekių ir paslaugų krepšelį, o BVP defliatorius atsižvelgia į visas šiuo metu gaminamas prekes ir paslaugas. Todėl prekės, naudojamos BVP defliatoriui apskaičiuoti, dinamiškai keičiasi, o pirkinių krepšelis, naudojamas apskaičiuoti VKI, turi būti periodiškai atnaujinamas. Tai gali sukelti skirtingus rezultatus, jei abiejuose rodikliuose nurodytų prekių kainos nesikeis proporcingai. Kitaip tariant, kai vienų prekių kainos kyla ar krenta labiau nei kitų, abu rodikliai gali reaguoti skirtingai.
Pavyzdžiui, Ispanija gamina ir vartoja didelį kiekį alyvuogių aliejaus, todėl jos kainos svyravimai atsispindės apskaičiuojant VKI ir defliatorių. Tačiau gamyba yra didesnė už suvartojimą, nes Ispanija taip pat eksportuoja naftą į kitas šalis, todėl jos svoris defliatoriuje bus didesnis nei VKI. Retai produkto svoris tiksliai atitiks abu rodiklius, todėl visada bus tam tikrų skirtumų.
Infliacijos tipai