Skirtumas tarp vardinio ir tikrojo

Visi ekonominiai dydžiai gali būti išreikšti realiais arba nominaliais dydžiais. Svarbu žinoti skirtumą, kad pateikdami naujienas nebūtume apgauti. Norėdami tai paaiškinti, imsimės nominalaus arba realaus BVP padidėjimo skirtumo pavyzdžio.

Paprastai vardiniai kiekiai yra tie, kurie yra „neapdoroti“. Žinoma, svarbu ir infliacija. Tai, ką daro realus dydis, atima infliacijos poveikį iš nominalaus dydžio.

Realiai kalbant, tai reiškia bazinių metų kainas. Tai yra, nurodomi konkretūs metai ir imamos tiriamų produktų bazinių metų kainos. Tokiu būdu iš tyrimų neįtraukiamas infliacijos poveikis. Nominalios vertės konvertavimo į realias sąlygas procesas tiksliai vadinamas infliacijos koregavimu. Dėl šio koregavimo faktinės vertės yra puikus grynosios perkamosios galios matas, neatsižvelgiant į kainos pokyčius laikui bėgant.

Kalbant nominaliomis vertėmis, priešingai, produktų vertė yra dabartinėmis kainomis, tai yra, atsižvelgiant į kainas, kurios buvo rinkoje tyrimo metu, taigi mes įtraukiame infliaciją arba valiuta.

Tai labai svarbu. Tarkime, iš žinių girdime, kad ekonomika auga 2% per metus, tai yra, BVP auga 2%. Tokiu atveju turime savęs paklausti: ar tai tikri, ar vardiniai duomenys?

Realus = nominalus - infliacija

Jei tai yra nominalūs duomenys, į sumą, kurią ekonomika išaugo piniginiais vienetais, įeina ir parduotų produktų kiekio padidėjimas, ir jų kainų padidėjimas.

Jei duomenys yra tikri, kainos padidėjimas nebus įskaičiuotas, nes viskas vertinama kaip bazinių metų kainos, todėl mes nurodysime tik galutinių parduotų vienetų skaičių, neatsižvelgdami į kainų kitimą. Taigi tai vadinama tikra, nes mes stebime patį fizinį augimą.

Tada turime suprasti, kad jei ekonomika auga 2% nominalia verte, bet savo ruožtu kainos padidėja 3%, iš tikrųjų ekonomika mažėja 1%. Šalyje mažiau galutinių produktų parduodama už didesnę kainą, todėl iš tikrųjų yra nesėkmė ir žmonės už tą pačią pinigų sumą gali nusipirkti mažiau daiktų.

Svarbu paminėti, kad šis metodas (atimant procentus) galioja tik mažiems procentams. Didesnių procentų atveju reikės naudoti kitus skaičiavimus.

Faktinės vertės, nominalios vertės ir rinkos kainos skirtumas

Svarbu atskirti tikrąją vertę, nominalią vertę ir rinkos kainą. Priklausomai nuo skirtumo tarp šios sumokėtos kainos ir nominalios vertės, kuri buvo priskirta šiam turtui, sakysime, kad jis bus sumokėtas virš nominaliosios vertės (virš nominalios vertės), žemesnės už nominalią vertę (žemiau nominalios) arba yra tiksliai lygus nominaliai vertei (nominalia verte).

Pavyzdžiui, bendrovės, kuri buvo išleista nominalia 5 eurų verte ir kuri parduodama ar perleidžiama rinkoje už 6 eurus, akcijoje rinkos kaina bus pastaroji. Tačiau tikroji kaina gali būti visiškai kitokia. Pavyzdžiui, jei bendrovė numato pelno padidėjimą per ateinančius metus dėl naujovės, kuri nėra įtraukta į kainą, tikroji akcijos vertė (vidinė vertė) gali būti 7 eurai.