Parduotų prekių savikaina
Parduotų prekių savikaina yra kaina, tiesiogiai susijusi su įmonės parduodamų prekių gamybos procesu. Tai susideda iš įvairių sąnaudų, kurias įmonė turi įvertinti atidžiai apskaitodama.
Kai įmonė gamina prekę, progresuodamas gamybos procesas sukuria išlaidas. Šias išlaidas daugiausia sudaro darbas, priskirtinas gamybai (darbo užmokestis), naudojamų medžiagų sąnaudos (žaliavos ir gamybos sąnaudos) ir bendros gamybos proceso metu susidariusios išlaidos (pavyzdžiui, elektra ar vanduo).
Taigi suprantama, kad minėtos išlaidos iš esmės yra tai, ką įmonei kainuoja pagaminti tą prekę.
Parduotų prekių savikainos apskaičiavimas
Parduotų prekių savikaina apskaičiuojama pagal tris dydžius, kurie matuojami įmonės veiklos ciklo pradžioje (pradinis inventorizavimas), per (pirkimai) ir pabaigoje (galutinis inventorius). Paprastai naudojimo ciklas paprastai yra vieneri metai.
Skaičiavimo formulė parodyta žemiau:
Parduotų prekių kaina = atsargų pradžia + pirkimai - atsargų pabaiga
Šios išlaidos priklausys nuo naudojamo atsargų vertinimo metodo. Tam yra trys atsargų vertės nustatymo metodai. Tai yra FIFO, LIFO ir svertiniai vidutiniai kaštai.
Gamybos savikainaFIFO metodasSkaičiavimo pavyzdys
Tarkime, kad įmonė sausio 1 d. Turėjo pradinį 300 vienetų, kurių kiekvienos vertė buvo 10 eurų, atsargas. Kovo 3 d. Perkama 300 vienetų po 20 €. Galiausiai, birželio 10 d. Įmonė parduoda 400 vienetų, taigi galutinėje inventoriuje yra 200 vienetų (300 + 300–400).
Atsižvelgdami į šiuos duomenis ir pritaikę formulę, galime apskaičiuoti tiek parduotų prekių kainą, tiek baigiamą atsargą. Šiame pavyzdyje mes naudosime svertinių vidutinių sąnaudų metodą.
Pradinis inventorius = 300 vienetų po 10 eurų
Kovo 3 d. Pirkiniai = 300 vienetų už 20 eurų
Birželio 10 išpardavimas = 400 vienetų
Norėdami apskaičiuoti vidutinę svertinę atsargų vienetų kainą, mes tiesiog apskaičiuojame svertinį vidurkį tarp pradinių vienetų ir pirkimų. Svertinė vidutinė kaina būtų gauta taikant šį skaičiavimą:
(300*10€+300*20€)/600 = 15€
Galiausiai parduotų prekių kaina būtų apskaičiuojama taip:
Parduotų prekių kaina = 300 * 15 + 300 * 15 - 200 * 15 = 6000 EUR
Pradėdami nuo pirmiau pateiktos formulės, mes taip pat galime apskaičiuoti atsargų pabaigos atsargų vertę. Norėdami tai padaryti, mes paprasčiausiai išvalome ankstesnės formulės galutinį inventorių.
Baigiamos atsargos = Pradžios atsargos + pirkimai - parduotų prekių kaina
Mūsų pavyzdyje galutinis inventorius būtų toks:
Pabaigos atsargos = 300 * 15 € + 300 * 15 € - 6000 € = 3 000 €
Parduotų prekių savikaina pelno (nuostolių) ataskaitoje
Tipinė pelno (nuostolio) ataskaitos struktūra yra tokia:
Pajamų deklaracija | Pavyzdys |
|---|---|
| Grynosios pajamos arba pardavimai | 100 |
| - Tiesioginės parduotų prekių išlaidos | -50 |
| Bendroji marža | 50 |
| - bendrosios, personalo ir administracinės išlaidos | -20 |
| EBITDA | 30 |
| - Amortizacijos išlaidos ir atidėjiniai | -5 |
| Pelnas prieš palūkanas ir mokesčius (BAIT) arba EBIT | 25 |
| + Nepaprastos pajamos | 1 |
| - neeilinės išlaidos | -2 |
| Paprastas pelnas | 24 |
| + Finansinės pajamos | 2 |
| - finansinės išlaidos | -3 |
| Pelnas prieš mokesčius (GPM) arba EBT | 23 |
| - pelno mokestis | 7 |
| METŲ GRYNASIS PELNAS ARBA REZULTATAI | 16 |
Be to, galima pridėti dar keletą tarpinių žingsnių, pavyzdžiui, jei įmonė nutraukė veiklą, pelnas, atskaičius mokesčius, būtų vadinamas pelnu iš tęstinių operacijų ir, pridėjus pertrauktų operacijų rezultatą, gautume grynąjį pelno.
Pardavimo išlaidos