Fiskalinis spaudimas arba papildomas spaudimas reiškia mokesčių sumą, kurią mokesčių mokėtojai moka valstybei, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP).
Kitaip tariant, mokesčių našta yra ekonominis terminas, nurodantis pinigų sumą, kurią valstybė gauna iš fizinių asmenų, šeimų ir kitų subjektų, privalančių mokėti mokesčius (įpareigotų mokėti mokesčius), laikydamasi bendrojo vidaus produkto.
Atsižvelgiant į bendrąjį vidaus produktą (BVP), jis yra procentais išreikštas dydis. Taigi, jei bendra sumokėtų mokesčių suma yra 30, o BVP - 100, tada mokesčių našta yra 30 proc.
Taip pat svarbu apibrėžti tris detales. Pirmasis yra tai, kad jis susijęs su mokesčių mokėjimu, o ne su mokesčiais. Mokesčiai yra duoklės rūšis, tačiau tai nėra vienintelė duoklės rūšis. Antra detalė yra ta, kad privalome įtraukti visus mokesčių mokėtojus. Šeimos ir įmonės yra atsakingos už mokesčius, tačiau ne tik jie turi iždo įsipareigojimus. Ir trečia, paskutinė, ji skaičiuojama pagal tai, kas mokama, o ne pagal tai, kas turėtų būti mokama. Žr. Mokesčių vengimą
Kaip apskaičiuojama mokesčių našta?
Mokesčių naštai apskaičiuoti naudojama formulė yra labai paprasta. Mums reikia tik dviejų dalių. Viena vertus, bendrasis vidaus produktas, išreikštas atitinkama valiuta, ir, kita vertus, visos mokestinės pajamos, išreikštos ta pačia valiuta. Todėl mokesčių spaudimo formulė yra:
Mokesčių našta = (visos mokesčių pajamos / bendrasis vidaus produktas (BVP)) x 100
Kitaip tariant, padalijamos visos mokesčių pajamos ir BVP, o mes nustatome dydį nuo 0 iki 1. Padauginę iš 100, matą išreiškiame procentais.
Nuo ko priklauso mokesčių našta?
Akivaizdu, kad mokesčių našta gali būti didesnio ar mažesnio masto. Taigi vienoms šalims mokesčių našta gali būti 30 proc., Kitoms - 60 proc. Bet nuo ko priklauso jo kiekis?
Logiška galvoti, jei mokesčiai padidės (kaip mokesčių dalis), tada padidės mokesčių našta. Tačiau mokslinėje literatūroje šis faktas nėra visiškai aiškus. Žinoma, tiesa, kad darant prielaidą, kad viskas išlieka pastovi (ceteris paribus), padidinus mokesčius, padidės mokesčių našta. Pavyzdžiui, jei prieš sumokant 20 mokesčių ir dabar sumokėjus 40 mokesčių, darant prielaidą, kad išlaikomas BVP, mokesčių našta padidėja. Ir atvirkščiai, jei prieš tai būtų sumokėta 40, o dabar būtų mokama 20, darant prielaidą, kad išlaikomas BVP, mokesčių našta sumažėtų.
Taip pat svarbu tai, kad mažesnė mokesčių našta nebūtinai rodo, kad mokami mažesni ar mažesni mokesčiai. Taip yra todėl, kad šis rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktinį surinkimą, o ne pagal potencialą. Tai yra, gali būti dideli mokesčiai, bet daug mokesčių vengimas.
Be šio akivaizdaus atskaitymo, yra ir kitų sąlygų, kurios galėtų paskatinti visus mokesčius rodyti didesnę ar mažesnę sumą. Kitaip tariant, kodėl vienose šalyse mokama daugiau mokesčių nei kitose ir dėl to gali būti didesnė mokesčių našta?
- Mokesčių sistemos struktūra
- Politinis-ekonominis režimas
- Demografinės charakteristikos
- Ekonominė struktūra
- Išsivystymo lygis
- Kultūriniai veiksniai
- Įstaigų kokybė
Mokesčių naštos pavyzdys
Toliau mes parengsime pavyzdį, kaip apskaičiuoti fiktyvios šalies mokesčių naštą. Tarkime, kad šie duomenys:
- BVP: 110 520 mln. USD
- Bendros mokesčių pajamos: 35,276 mln. USD
Atsižvelgdami į pirmiau pateiktus duomenis, mes naudojame formulę ir gauname:
Mokesčių spaudimas = (35,276 / 110,520) x 100 = 31,92%
Mokesčių našta šioje šalyje yra 31,92%. Ką galima interpretuoti, nes 31,92% produkcijos skirta mokėti mokesčius. Kitaip žiūrint, jei per metus turi 365 dienas, tai, pavyzdžiui, įmonė mokesčiams sumokėti skiria 116. Perskaičiavus į mėnesius, sakytume, kad asmuo ar įmonė paskirsto kiek mažiau nei 4 mėnesių produkciją, kad sumokėtų pavyzdžiu šalies valstybei.