Pan-arabizmas yra judėjimas, reikalaujantis visų arabų šalių sąjungos vienoje tautoje. Taip įsteigiant vieną politinį ir teritorinį vienetą.
Panarabizmas yra idėjinis judėjimas arba srovė. Todėl ši srovė gina tai, kad visos arabų šalys, tiek Azijos, tiek Afrikos, turi vienytis po ta pačia vėliava. Taip įkuriama didžiulė šalis, kurios politinės ir socialinės savybės yra unikalios ir bendros.
Tiesą sakant, visos šalys, kurios sudarytų šią tautą, turi savo sieną. Visi, išskyrus Somalį ir Džibutį, kuriuos nuo Sudano skiria Eritrėja; šalis, kurios krikščionių buvimas pastaraisiais metais labai išaugo. Net pranoksta islamą kaip pagrindinę religiją.
Viena iš svarbiausių priežasčių, sukeliančių šią ideologiją, yra po Antrojo pasaulinio karo dviejų didžiųjų blokų konstitucija. Vakarų ir socialistai, atitinkamai vadinami pirmuoju ir antruoju pasauliu. Šių dviejų didžiųjų blokų viešpatavimas ir įtvirtinimas bei jų įtaka pasauliui turėjo įtakos arabų šalių pradiniam poreikiui susivienyti, kad nė vienas blokas jų nepriimtų.
Kokios šalys palaiko panarabizmą?
Kaip jau minėjome anksčiau, visos pan-arabizmo šalys yra musulmonai, pradedant Afrikos žemyno šiaurės vakarais ir baigiant Artimaisiais Rytais, tai yra, nuo Maroko iki Irako.
Šiuo metu gali būti užduotas klausimas, kodėl islamo ir musulmonų šalys, tokios kaip Iranas ir Afganistanas, nerandamos geografijoje, kurią apima šis judėjimas? Na, nes tai nėra arabiškai kalbančios šalys, taip nustatant diferenciaciją musulmoniškose šalyse.
Šalys, prie kurių siekia prisijungti pan-arabizmas, yra: Marokas, Mauritanija, Alžyras, Tunisas, Libija, Egiptas, Sudanas, Džibutis, Somalis, Jordanija, Palestina, Libanas, Sirija, Irakas, Kuveitas, Bahreinas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Arabija Saudo Arabija, Omanas ir Jemenas. Iš esmės, išskyrus kai kurias išimtis, tai yra šalys, sudarančios Arabų lygą.
Kokios ideologijos laikosi panarabizmas?
Pagrindinis šio judėjimo ideologinis bruožas yra arabų nacionalizmas, tai yra arabų kultūros prisirišimas ir išaukštinimas bei visa tai, ką kelia piliečiai, gyvenantys šiose teritorijose.
Kalbant apie ekonomiką, jie linkę į socializmą kaip ekonominę sistemą. Nacionalizuojant įmones ir vykdant struktūrines reformas ekonominiu ir mokesčių lygmenimis, siekiama išplėsti platų viešųjų paslaugų tinklą, kuriuo galėtų naudotis visi piliečiai.
Pan-arabizmas taip pat atsakingas už islamo, kaip religijos, populiarinimą. Visose šiose šalyse islamas yra vyraujanti religija. Ir Koranas bei jo raštai ir tradicijos, valdančios ir valdančios tiek viešąjį, tiek privatų gyvenimą. Taigi tariamai suvienijus arabų teritorijas, islamas ir toliau bus orientacinė religija. Ir tai atliktų lemiamą vaidmenį, kurį ji atliko pastaruoju metu.
Skirtumai tarp visos arabizmo ir islamo
Apibrėžę „Pan-Arabism“, trumpai apibrėžkime „Pan-Islam“. Ir tai, norint pamatyti, kokie yra dviejų judesių skirtumai.
Taigi, pan-islamas, grubiai tariant, yra srovė, kuri siekia visų musulmonų sąjungos pagal tą pačią tautą.
Vis dėlto pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų sąvokų yra tas, kad, viena vertus, visa arabija siekia suvienyti arabų šalis, tai yra Šiaurės Afriką ir Vidurinius Rytus. Užtat visos islamas siekia suvienyti musulmoniškas šalis, tai yra tas, kurių vyraujanti religija yra islamas. Taip išplėsti teritoriją per Vidurinius Rytus ir didesnę Afrikos dalį.
Kitas skirtumas yra įgyvendinamumas. Panašu, kad arabų pasaulis yra vieningesnis. Tiesą sakant, yra Arabų lyga, kuri rūpinasi savo narių interesais. Nors musulmonų, esančių tiek daugelyje šalių, suvienijimas yra sudėtingesnis. Kadangi jie tiki tikėjimu islamo tikėjimu, jie net nesidalija kalba.