Antstatas - Marxas

Antstatas yra marksistinė koncepcija, nurodanti teisinių, politinių ir ideologinių elementų, kuriuos sukelia infrastruktūra ar bazė, rinkinį.

Kaip ir infrastruktūroje ar bazėje, Marxas nurodo, kad gamybos santykiams yra aiški gamybinių jėgų įtaka, infrastruktūros ir antstato atveju vyksta tas pats.

Karlui Marxui infrastruktūra daro įtaką antstatui. Tai yra, priklausomai nuo to, kaip visuomenė yra organizuota gaminti reikalingas gėrybes, tada bus sukurta jos teisinė, politinė ir ideologinė sistema.

Taigi Marxas tiek daug dėmesio skiria kapitalizmo nuvertimui. Priešingu atveju pagalvokite, kad neįmanoma pakeisti ideologinės, teisinės ar politinės tikrovės. Kadangi, pasak šio autoriaus, kapitalizmas atkartoja gamybos metodus, kurie sugadina ideologiją.

Antstato komponentai

Nors tai gali būti trys skirtingi komponentai, Marxui teisinė ir politinė struktūra yra viena. Todėl mes turime du pagrindinius antstato komponentus:

  • Ideologinė struktūra: Ideologinę struktūrą sudaro skirtingos socialinės sąmonės formos.
  • Teisinė-politinė struktūra: Jį sudaro valstybė ir įstatymai. Tai yra politinėje organizacijoje ir įstatymuose, kurie valdo šalį.

Karlas Marxas šios koncepcijos išplėtojo nedaug ir daug apie tai, kiek mes apie ją žinome, lemia jo darbo mokslininkų interpretacijos.

Infrastruktūros ir antstato ryšys

Ryšys tarp infrastruktūros ir antstato eina iš kairės į dešinę. Tai yra, infrastruktūra daro įtaką antstatui. Marxui, kurio diskursas buvo kiek radikalus, viskas priklausė nuo visuomenės infrastruktūros. Kitaip tariant, visuomenės infrastruktūra paveikė visa kita.

Dėl to, kas išdėstyta pirmiau, jis sulaukė kritikos, nes kai kurie autoriai pateikė visuomenės dalių pavyzdžių, kurie nebūtinai yra infrastruktūra ar antstatas. Pavyzdžiui, mokslas ar kalba. Tačiau marksizmo pasekėjai palaikė Marxą teigdami, kad tuo metu jis rašė, kad išnaudojimas buvo labai didelis.

Populiarios Temos

Proaktyvumas kaip raktas į sėkmę darbe

Šiuo metu vienas iš dažniausiai pasikartojančių terminų darbo vietoje yra „proaktyvumas“. Atrodo, kad visos įmonės, pasirinkdamos personalą pagal savo šablonus, ieško to paties požymio: kandidato, be kitų įgūdžių, kurį galima laikyti aktyviu. Bet ar tikrai žinome, ką reiškia šis žodis, Skaitykite daugiau…

Krizės metu pinigų politika veikė geriau nei fiskalinė politika

Pasaulinė krizė, nuo 2007 m. Paveikusi visą pasaulį, sukėlė gilių pokyčių. Šalys, kurios, rodos, neribotą laiką ėjo klestėjimo keliu, galiausiai paniro į nuosmukį, o kitos, net pradėjusios iš nepalankios padėties, pasinaudojo nauja ekonomine situacija, kad sustiprintų savo augimą. Skaitykite daugiau…

Šalys pagal BVP

Šiame straipsnyje galime rasti visų pasaulio šalių sąrašą pagal jų nominalųjį BVP. Pirmoji sąraše esanti šalis, taigi šalis, turinti didžiausią ekonominę galią pasaulyje, yra JAV. Antra būtų Europos Sąjunga, jei ji būtų šalis. BVP (bendrasis vidaus produktas) yra ekonominis rodiklis. Skaityti daugiau…