Rizikos vertė (VaR) - kas tai yra, apibrėžimas ir sąvoka

Turinys:

Rizikos vertė (VaR) - kas tai yra, apibrėžimas ir sąvoka
Rizikos vertė (VaR) - kas tai yra, apibrėžimas ir sąvoka
Anonim

Rizikos vertė yra statistinis metodas įvertinti investicijos finansinę riziką. Nurodo tikimybę (paprastai 1% arba 5%) patirti tam tikrą nuostolį per tam tikrą laikotarpį (paprastai 1 dieną, 1 savaitę ar 1 mėnesį). Jis taip pat paprastai žinomas kaip VaR (Rizikos vertė),

Kitaip tariant, VaR nustato didžiausią nuostolį, kurį investicija gali patirti per tam tikrą laikotarpį, atsižvelgiant į pasitikėjimo lygį (1-α), paprastai 95% arba 99%. Pavyzdžiui, maksimalus nuostolis bus mėnesį, 95% tikimybė, lygi arba mažesnė nei 5 milijonai eurų. Arba kas yra tas pats, yra 5% tikimybė, kad nuostoliai per mėnesį bus mažiausiai 5 milijonai eurų. Todėl ji taip pat matuoja minimalius nuostolius, kuriuos patirs investicija dėl reikšmingumo lygio (α).

Nors tai atrodo sudėtinga technika, ji iš tikrųjų matuojama tik trimis kintamaisiais, todėl ją labai lengva suprasti ir pritaikyti. Trys kintamieji yra nuostolių suma, nuostolių tikimybė ir laikas. Tęsdama ankstesnį pavyzdį, įmonė galėjo įvertinti, kad jai yra 5% tikimybė per mėnesį prarasti daugiau nei 5 milijonus eurų. Tai reiškia, kad yra 5% tikimybė, kad įmonė kurį mėnesį praras daugiau nei 5 milijonus eurų, ir 95% tikimybė, kad nuostoliai bus mažesni. Todėl įmonė turės atsižvelgti į tai, kad vienas iš 100 mėnesių praras mažiausiai 5 milijonus eurų.

VaR matuoja investicijos finansinę riziką, todėl ji yra plačiai taikoma finansų pasaulyje. Didžiausią nuostolį galima apskaičiuoti tiek vienam finansiniam turtui, tiek finansinio turto portfeliui. Jis plačiai naudojamas atliekant rizikos analizę matuojant ir kontroliuojant rizikos lygį, kurį įmonė gali prisiimti.

Įmonės gali įvertinti kiekvienos investicijos naudą, palyginti su jos VaR, ir taip investuoti daugiau pinigų ten, kur yra didesnė kiekvieno rizikos vieneto grąža. Žinoma, tuo pat metu svarbu išlaikyti investicijas į skirtingus verslo padalinius, kad būtų galima labiau diversifikuoti riziką, o tai yra vienas iš privalumų, pastebimų naudojant VaR.

VaR apskaičiavimo būdai

Yra trys pagrindiniai VaR apskaičiavimo būdai:

  1. Parametrinė VaR: Naudojami apskaičiuoti pelningumo duomenys ir laikomasi normalaus pelningumo pasiskirstymo.
  2. Istorinė VaR: Naudojami istoriniai duomenys.
  3. Monte Karlo VaR: Ji naudoja kompiuterio programinę įrangą, kad sukurtų šimtus ar tūkstančius galimų rezultatų, remiantis pradiniais vartotojo įvestais duomenimis.

VaR pranašumai

Tarp „VaR“ pranašumų yra šie:

  • Tai prideda visą investicijos riziką į vieną skaičių, todėl labai lengva įvertinti riziką.
  • Tai labai standartizuota rizikos priemonė, todėl ją galima palyginti, nes ji yra plačiai apskaičiuojama.
  • Kai koreliacija tarp skirtingų investicijų yra mažesnė nei 1, VaR rinkinys bus mažesnis už VaR sumą.

VaR trūkumai

Be to, tarp VaR trūkumų turime:

  • VaR yra tik tiek naudingas, kiek rezultatai, kurie buvo naudojami jai apskaičiuoti, yra geri. Jei įtraukti duomenys nėra teisingi, VaR nebus naudingas.
  • VaR neatsižvelgia į visus blogiausius įmanomus scenarijus. Norėdami tai išspręsti, VaR papildomas testais nepalankiausiomis sąlygomis, kuriuose atsižvelgiama į kraštutinius scenarijus, kurių VaR nenumato.
  • Kai kurie jo apskaičiavimo metodai yra brangūs ir sunkiai pritaikomi (Monte Karlo).
  • Skirtingais metodais gauti rezultatai gali būti skirtingi.
  • Tai sukuria klaidingą saugumo jausmą, kai tai tik tikimybė. Tai neturi būti savaime suprantama.
  • Neapskaičiuojama tikėtinų procentų likusi nuostolių suma, tai yra, jei yra 1% tikimybė prarasti daugiau nei 5 milijonus eurų, kokia bus numatoma nuostolių suma? Tam naudojama laukimo praradimo arba „Tail VaR“ technika.
  • Kartais VaR teikiama diversifikacija nėra intuityvi. Galime galvoti, kad geriau investuoti tik į tuos sektorius, kurių kiekvieno rizikos vieneto grąža yra didesnė, tačiau tokiu būdu mes rizikos nediferencijuojame.

VaR svarba

Po krizės protrūkio 2008 m. VaR įgijo ypatingą svarbą, ypač bankų iždo kambariuose. Didėjantis kapitalo poreikis („Bazelis III“) bankų sektoriui ir dėl to didesnė rizikos kontrolė verčia rizikos skyrius priskirti dienos, savaitės ir mėnesio VaR skirtingoms palūkanų normų, obligacijų, prekybos ir kt. Lentelėms. rinkose. Tačiau tai taip pat ypač svarbu turto valdymo, portfelio valdymo ar kituose sektoriuose, susijusiuose su finansų rinkomis.

VaR pavyzdys esant 95% patikimumui

Įsivaizduokime įmonę, kurios tikimybė prarasti 5 milijonus eurų per mėnesį yra 5%, arba kas yra tas pats, 5 milijonai VaR 5%. Tai reiškia, kad yra 5% tikimybė, kad įmonė kurį mėnesį praras daugiau nei 5 milijonus eurų, ir 95%, kad nuostoliai bus mažesni. Todėl įmonė turės atsižvelgti į tai, kad penki iš 100 mėnesių praras mažiausiai 5 milijonus eurų arba kad vienas iš 20 mėnesių praras mažiausiai 5 milijonus eurų.

Dažnių pasiskirstyme galime pamatyti, kaip 5% uodega nustato, kad kas 100 mėnesių 5 iš jų patirs didesnius ar lygius VaR nuostolius:

Kredito rizika