Buržuazijos sąvoka reiškia grupę, susidedančią iš asmenų, turinčių savybių ar gamybos priemonių ir tam tikrą pajamų lygį, priskiriant juos vadinamajai turtingajai vidurinei klasei.
Ekonominėje sociologijoje daroma prielaida, kad buržuazijos egzistavimas daro prielaidą, kad dalis visuomenės turi įsiskolinti turėdami privačią nuosavybę, sukauptą turtą ir tam tikrą ekonominį palengvėjimą.
Skirtumas su darbininkų klase slypi tame, kad buržuazas turi didesnę ekonominę grąžą. Tačiau ši koncepcija kilo iš tų asmenų, kurie plėtojo savo veiklą miestuose (ar seniūnijose).
Šia prasme savo atsiradimu po viduramžių buržuazija savo veiklą grindė tokiomis užduotimis kaip komercija ar amatai, iškeldami aiškius skirtumus nuo rankiniu būdu sukurtų darbo vietų ar didžiųjų pramonės šakų, kurios atsirado po pramoninės revoliucijos, ypač.
Buržuazijos klasifikacija
Atsižvelgiant į sukauptų pajamų lygį ar vykdomą socialinę ir ekonominę veiklą, buržuazija galėtų būti klasifikuojama taip:
- Žemutinė buržuazija: Dengia vidutinės klasės asmenys, kurie kuria tam tikrus darbus ir turi minimalų turto ir pajamų lygį.
- Vidurinioji buržuazija: Tai labiau išplėstinė klasė, nes ji apima teritoriją, vadinamą vidurine klase. Tai dažnai apima mažų įmonių savininkus arba nedidelio skaičiaus žmonių darbdavius.
- Džentrija: Atitinka asmenis, turinčius daug turto ir kurie įdarbina daugelį kitų bei užima vietą socialiniame, politiniame ir ekonominiame elite.
Buržuazijos sampratos ideologinės pažiūros
Evoliucionuojant socialiniams ir politiniams judėjimams, plėtojantis socialistinėms ir komunistinėms teorijoms ar kapitalizmui, buržuazijos vizija patyrė skirtingą istorinį suvokimą.
Socialistiniu požiūriu, kurį iš pradžių sugalvojo Karlas Marxas, buržuazija yra vyraujančios kapitalistinės klasės išraiška, kurioje dirba darbininkų klasė ir sujungiamos gamybos priemonės tokiu būdu, kuris nelabai palaiko darbininkų klasę. Šioje aplinkoje pramoninė buržuazija kaip sąvoka, istoriškai diferencijuota nuo buržuazijos apskritai, pramoninė buržuazija įgyja ypatingą reikšmę. Taigi kilusi buržuazija nebūtinai buvo turtinga, tačiau ji buvo turtinga. Tuo tarpu pramoninė buržuazija iš tikrųjų turėjo turtus ir netgi teisines privilegijas.
Arba požiūris, artimesnis kapitalizmui, buržuaziją supranta kaip ekonominį kiekvienos šalies variklį, kuris sukuria darbo vietas, taigi ir aukštesnį ekonominės ir socialinės gerovės lygį.