Paskolos ir kredito skirtumas

Paskolos ir kredito skirtumas siejamas su laiku, taip pat su tuo, kaip skolininkas tvarko pinigų sumą.

Finansiniais klausimais bendros paskolos ir kredito dalies savybės. Tačiau esminis skirtumas yra laikas ir būdas, kuriuo pinigai yra prieinami.

Taigi, kai kreditorius (vadinamas skolintoju) suteikia paskolą, jis tai daro ribotą laiką ir vieną kartą. Pavyzdžiui, Juanas eina į banką ir prašo paskolos automobiliui įsigyti už 12 000 eurų sumą. Jei bankas paskirs Juanui paskolą, jis duos jam 12 000 eurų iš karto. Juanas, kaip skolininkas (vadinamas skolininku), turi grąžinti tuos 12 000 eurų (visus pinigus) ir palūkanas nustatytomis sąlygomis.

Savo ruožtu, kai kreditorius suteikia kreditą, jis to nedaro, palyginti su laiku, kuris atsiranda paskoloje, ir nebūtinai vienu metu. Pavyzdžiui, Juano žmona Juana eina į banką ir paprašo paskolos išvykti į kelionę už 3000 eurų sumą. Jei bankas baigs suteikti paskolą „Juana“, jis atidarys sąskaitą, kurioje yra 3000 eurų. Tuo metu Juana tampa potencialiu skolininku. Kodėl potencialas? Nes jei kitą dieną nuspręsite neiti į kelionę ir nenaudosite tų 3000 turimų eurų, jums nereikės mokėti jokių palūkanų. Tačiau jei paprašėte paskolos, turėtumėte grąžinti paskolą ir palūkanas (arba jas atšaukti).

Pagrindiniai paskolos ir kredito skirtumai

Kai pagrindiniai skirtumai bus apibrėžti pavyzdžiu, mes išsamiau apibūdinsime informaciją. Remiantis ankstesne prielaida, atrodytų logiška visada prašyti paskolos. Prašydami paskolos, mes visada turime galimybę naudoti ar nenaudoti dalį. Žinoma, tai priklausys nuo to, kas tai yra. Mes tai detalizuojame žemiau:

  • Paskolos palūkanos paprastai yra didesnės nei paskolų.
  • Kreditų suma paprastai yra maža. Tai yra, jie nesiūlo kreditų už labai dideles sumas. Todėl tam tikroms operacijoms nebus galima prašyti paskolos, tai turės būti paskola.
  • Nors paskolos palūkanos paprastai yra didesnės, reikalavimai ja naudotis taip pat paprastai yra mažesni.
  • Kaip jau minėjome anksčiau, kreditas mums siūlo pinigų, kuriuos turime iki tam tikros ribos (kredito sumos), o paskola suteikia mums viską iš karto.
  • Kreditais galima pakeisti mokėjimo būdą. Pavyzdžiui, pradėkite mokėti kiekvieną mėnesį ir pereikite prie mokėjimo kas du mėnesius. Paskolų atveju šis būdas taip pat galėtų būti prieinamas, tačiau jis yra daug mažiau lankstus.
  • Kai mes naudojame kreditą ir grąžiname minėtą kreditą, pinigai vėl yra prieinami. Pavyzdžiui, jie suteikia mums 3000 eurų kreditą (mėnesio limitas), o mes išleidžiame 2600. Jei kito mėnesio dalimi grąžiname 600 eurų, turėsime 1 000 eurų (2 000 liks grąžinti).

Kuris geresnis?

Nėra geresnio ar blogesnio finansavimo. Viskas priklausys nuo kiekvieno poreikio ir siūlomų sąlygų. Bus įmonių ar asmenų, kuriems paskola bus geresnė, o kitiems - kreditas.

Gali atsitikti, nors ir retai, paskolos sąlygos yra palankesnės (atsižvelgiant į palūkanų normas) nei paskolos, todėl prieš tas pačias sumas turime būti budrūs.

Tačiau paprastai, jei visus pinigus panaudosime vienu metu, paskola paprastai bus geresnė. Priešingu atveju kreditas paprastai yra geresnis. Tačiau visada svarbu pažvelgti į sąlygas.

Populiarios Temos

Proaktyvumas kaip raktas į sėkmę darbe

Šiuo metu vienas iš dažniausiai pasikartojančių terminų darbo vietoje yra „proaktyvumas“. Atrodo, kad visos įmonės, pasirinkdamos personalą pagal savo šablonus, ieško to paties požymio: kandidato, be kitų įgūdžių, kurį galima laikyti aktyviu. Bet ar tikrai žinome, ką reiškia šis žodis, Skaitykite daugiau…

Krizės metu pinigų politika veikė geriau nei fiskalinė politika

Pasaulinė krizė, nuo 2007 m. Paveikusi visą pasaulį, sukėlė gilių pokyčių. Šalys, kurios, rodos, neribotą laiką ėjo klestėjimo keliu, galiausiai paniro į nuosmukį, o kitos, net pradėjusios iš nepalankios padėties, pasinaudojo nauja ekonomine situacija, kad sustiprintų savo augimą. Skaitykite daugiau…

Šalys pagal BVP

Šiame straipsnyje galime rasti visų pasaulio šalių sąrašą pagal jų nominalųjį BVP. Pirmoji sąraše esanti šalis, taigi šalis, turinti didžiausią ekonominę galią pasaulyje, yra JAV. Antra būtų Europos Sąjunga, jei ji būtų šalis. BVP (bendrasis vidaus produktas) yra ekonominis rodiklis. Skaityti daugiau…