Dėl COVID-19 pandemijos Europos ir pasaulio ekonomika sustojo. Susidūrus su precedento neturinčiu ekonomikos nuosmukiu, skubiai reikia didelių Europos valstybių pastangų atkurti ES ekonomiką. Čia atsiranda vadinamasis rekonstrukcijos fondas.
Europos valstybėms patyrus didžiulį BVP duomenų kritimą, reikalingas ekonomikos atkūrimo planas. Dėl šios priežasties Europos Sąjungos valstybės narės po sunkių ir ilgų derybų proceso susitarė sukurti 750 000 milijonų eurų atstatymo fondą.
Dabar kyla daug klausimų. Kaip bus paskirstomos lėšos? Kas bus šalys, kurios gaus daugiausia pagalbos? Ar yra koks nors sąlygiškumas?
Kas yra rekonstrukcijos fondas ir kokias pagalbos rūšis jis pasiūlys?
Pradėkime nuo paaiškinimo, iš ko susideda atstatymo planas. Pirma, bendra fondo suma bus 750 000 milijonų eurų, kurie bus paskirstyti 2021–2027 metais. Reikėtų pažymėti, kad norėdama gauti finansavimą Europa imsis skolos išleidimo.
Tačiau šiame fonde galima atskirti dvi pagalbos valstybėms narėms rūšis. Mes kalbame apie tiesioginę pagalbą ir paskolas. Taigi 390 000 milijonų bus galima skirti dotacijomis, kurių nereikės grąžinti, o likusius 360 000 milijonų bus paskolos.
Tai pagalba investicijoms ir reformoms finansuoti, ypač tose šalyse, kurias labiausiai paveikė dramatiškas ekonominis pandemijos poveikis.
Pritarus Europos valdovams, tikimasi, kad Europos atstatymo planas gali įsigalioti 2021 m. Kalbant apie teisines procedūras, trūksta įvairių nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento leidimo, kuris turėtų suteikti žalią šviesą Europos Parlamentui. Europos skolų išleidimas.
Kaip bus gautas finansavimas?
Ekonominei Europos rekonstrukcijai reikia titaniškų pastangų, nes kalbame net apie milijardierių sumas. Ir tai yra tai, kad skolos finansavimas sudarys ne daugiau ir ne mažiau kaip 4% Europos Sąjungos BVP.
Taigi Europa nuspręs išleisti skolas, kurias garantuos Sąjungos biudžetas. Tiksliai, puikus Europos skolos reitingas leis gauti finansavimą žemomis palūkanų normomis.
Tačiau norint finansuoti tokį rekonstrukcijos fondą, bus imamasi ne tik skolų. Todėl labai tikėtina, kad kyla pavojus kitiems pajamų šaltiniams, pavyzdžiui, naujų mokesčių sukūrimui (skaitmeniniai mokesčiai, sandorių mokesčiai ar aplinkos mokesčiai).
Lėšų paskirstymas
Vienas iš svarbiausių klausimų, kylančių Europos piliečiams, yra tai, kaip bus paskirstytos lėšos. Na, 70% fondo sumos bus panaudota 2021–2022 m., O likusias lėšas bus galima įsigyti iki 2023 m.
Skirstant lėšas bus atsižvelgiama į pagrindinius skirtingų šalių ekonominius rodiklius. Šia prasme, pirmojoje juostoje bus vertinamas gyventojų skaičius, duomenys apie bendrą vidaus produktą ir poveikis nedarbui. Priešingai, antrojoje juostoje bus analizuojamas ekonominis nuosmukis, kurį patyrė skirtingos šalys nuo 2020 m. Iki 2021 m.
Europos įsipareigojimų laikymasis
Norint gauti finansavimą iš Europos Sąjungos, taip pat reikia įvykdyti daugybę įsipareigojimų ir įsipareigojimų. Tokiu būdu Europos Komisija prižiūrės, kad valstybės, kurios paprašė finansavimo, vykdytų sutartas reformas.
Nesilaikant Europos nustatytų ekonominių įsipareigojimų, būtų pradėtas naudoti mechanizmas, vadinamas „avariniu stabdžiu“. Didelio pažeidimo atveju finansinė pagalba būtų sustabdyta laikotarpiui, kuris gali siekti septynis mėnesius. Būtent šiuo laikotarpiu Europos vadovai turėtų susitikti, kad reaguotų į galimą nesilaikymo situaciją.
Kita labai svarbi sąlyga, kurią apima ir šios dotacijos, yra skrupulinga pagarba Europos teisėtumui ir pagrindinėms piliečių teisėms.