Perdirbimo gamyklos: tvarus darbas Ispanijoje

Turinys:

Anonim

Remiantis ekologinio perėjimo ministerijos naujausia metine komunalinių atliekų susidarymo ir tvarkymo ataskaita, 2017 m. Ispanijos ekonomikoje susidarė 132,1 mln. Tonų atliekų. Šį skaičių būtų galima gerokai sumažinti taikant šiukšlių atskyrimo, atskiro surinkimo ir perdirbimo sistemą.

Atliekų tvarkymas

Ispanija yra Europos Sąjungos šalis, kuri sąvartynuose išmeta didžiausią atliekų kiekį. Remiantis Nacionalinio statistikos instituto (INE) duomenimis, 53,9% visų šiukšlių patenka į šias vietas ir nėra apdorojami kaip ištekliai.

Savivaldybės tvarko namų ūkių ir paslaugų sektoriaus šiukšles. Tačiau už kitų komercinių, pramoninių ir statybinių atliekų tvarkymą yra atsakingos jas gaminančios įmonės.

Šios įmonės gali su jais elgtis tiesiogiai arba sudaryti sutartis su organizacijomis, kurios išimtinai skiriamos tokio tipo procedūroms. Tokios perdirbimo įmonės kaip „Ecoembes“ saugo aplinką perdirbdamos kartoną, popierių, plastiką, skardines ir dėžutes.

Kas yra tvarus darbas?

Tvariam darbui atsidavusios įmonės skatina rūpinimąsi aplinka perdirbdamos ir kurdamos ekologiškas darbo vietas. Teigiama, kad norint pagerinti atliekų tvarkymo procesą būtina naudoti naujas technologijas ir kad dėl protingo atliekų tvarkymo sutaupoma daug energijos ir išteklių.

Tai, ką reiškia tvarus darbas, neapsiriboja taršos mažinimo misija. Jame remiamasi Jungtinių Tautų organizacijos vystymosi tikslais ir sukuriamos tvarios darbo vietos visomis šio žodžio prasmėmis: tausojanti aplinką ir įtrauki.

Įtraukiantis užimtumas yra tvaraus darbo dalis

Įmonė negali kalbėti apie tvarius darbus, jei netaiko jų savo darbo etikai. Darbuotojai turėtų būti laikomi didžiausiu jų turtu ir skatinti įvairaus profilio darbo integraciją. Pavyzdžiui, „Ecoembes“ turi įterpimo programą pavadinimu „Perdirbkite, kad pakeistumėte gyvenimą“: siūlo nemokamus atliekų tvarkymo ir tvarkymo mokymus pažeidžiamiems žmonėms arba žmonėms, kuriems gresia atskirtis.

Pažymėtina, kad ji taip pat vykdo lyčių lygybės politiką, kuri skatina moterų įdarbinimą, kovoja su darbo užmokesčio skirtumais ir skatina moterų buvimą vadovaujančiose pareigose.

Šioje darbo aplinkoje neturi būti diskriminacijos ir jose turi būti vietos, kuriose būtų darbo galimybės skirtingo profilio žmonėms. Jis rodo darną, turėdamas viziją, kurioje žmonės ir ištekliai gali būti tvarios ekonomikos ir visuomenės dalis, priešingai nei vartojimo ir švaistymo kultūra.