Kritinio kelio metodas yra įrankis, kuriuo galite valdyti skirtingiems projekto etapams ar užduotims skirtą laiką.
Kritinio kelio metodo idėja yra kiekvienai veiklai priskirti maksimalią ir mažiausią pradžios ir pabaigos datą. Tokiu būdu galima įvertinti maksimalius kiekvienos užduoties atlikimo terminus, kad būtų galima pasiekti nustatytus tikslus.
Metodikoje atsižvelgiama į apytikslį kiekvieno etapo laiką.
Šis metodas taip pat atsižvelgia į tas veiklas, kurios priklauso nuo kitų (arba kurias reikia užbaigti). Taigi idėja yra ta, kad gali būti laikomasi nustatytų projekto užbaigimo terminų.
Taip pat turime atkreipti dėmesį į tai, kad jei turime įvairių būdų projektui plėtoti, reikėtų taikyti ilgiausią arba ilgiausią šio metodo taikymą.
Kritinio kelio metodo elementai
Kritinio kelio metodo metu reikia atsižvelgti į šiuos elementus:
- Ankstyviausia kiekvienos užduoties pradžios data.
- Vėliausia kiekvienos užduoties pradžios data.
- Ankstyviausia kiekvienos užduoties atlikimo data.
- Vėliausia kiekvienos užduoties atlikimo data.
- Galimas laikas, tai yra paskutinė pabaigos data atėmus ankstyviausią užduoties pradžios datą.
- Tai yra laisvas laikas, ty turimas laikas atėmus užduoties trukmę. Jis taip pat gali būti apskaičiuojamas kaip naujausia data atėmus ankstyviausią veiklos pradžios datą, arba ji taip pat lygi paskutinei datai atėmus ankstyviausią užduoties pabaigos datą.
Kritinio kelio metodo pratimas
Pažiūrėkime, kaip pritaikyti kritinio kelio metodą.
Tarkime, mes turime tris A, B ir C veiklos rūšis, viena turi būti plėtojama tik baigus ankstesnę. Dabar turime šią informaciją:
A užduotis
Ankstyviausia pradžios data: 5/5/2021
Paskutinė pradžios data: 7/5/2021
Ankstyviausia užbaigimo data: 8/5/2021
Paskutinė užbaigimo data: 10/5/2021
B užduotis
Trukmė: 4 dienos
Ankstyviausia pradžios data: 9/5/2021
Paskutinė užbaigimo data: 15/5/2021
C užduotis
Trukmė: 6 dienos
Ankstyviausia pradžios data: 16/5/2021
Paskutinė užbaigimo data: 21/5/2021
Pirmiausia pažvelkime į A užduotį, kur nuo ankstyviausios pradžios iki paskutinės pabaigos dienos turite gegužės 5–10 d. Kitaip tariant, turimas laikas yra šešios dienos. Todėl laisvumą galima apskaičiuoti kaip atstumą tarp ankstyviausios ir paskutinės užduoties pabaigos (arba pradžios) datos, kuri būtų dvi dienos.
Dabar, vykdydami B veiklą, turite nuo gegužės 9 iki gegužės 15 d. Nuo ankstyviausios pradžios datos iki paskutinės pabaigos datos. Taigi laisvas laikas yra septynios dienos. Taigi, laisvas laikas yra tas laikas, atėmus veiklos trukmę (arba reikalingą laiką) (4 dienos): 7–4 = 3 dienos.
Galiausiai C veiklai nuo gegužės 16 iki gegužės 21 dienos skaičiuojama ankstyviausia projekto pradžios data ir vėliausia projekto pristatymo data. Todėl turimas laikas yra šešios dienos. Tai reiškia, kad nėra laisvumo (arba kad nulis yra nulis), nes C užduoties trukmė yra šešios dienos:
Galima trukmė = 6–6 = 0.