Pasyvus bendravimas trukdo asmeniui reikšti savo nuomonę, žinias ar pasiūlymus. Tai nepateikia nei konkrečių idėjų, nei aiškumo. Jį įgyvendinant siekiama išvengti bet kokio susidūrimo.
Bendravimas yra būtinas žmogui. Jos dėka žmonės gali keistis informacija ir spręsti savo konfliktus.
Yra įvairių tipų bendravimas, įskaitant pasyvų bendravimą. Tai būdinga vengti ginčo, kai keičiamasi tam tikros rūšies informacija.
Asmuo, kuris praktikuoja tokio tipo bendravimą, neatskleidžia to, ko nori, išsaugo jo norus ar pasiūlymus, ir tai galų gale sukelia jam didelį emocinį nutekėjimą.
Pasyvus bendravimas sukelia diskomfortą ir nusivylimą, kuris laikui bėgant didėja. Tai gali sukelti asmenines ir psichologines krizes ir sustiprinti žemą savivertę.
Kokios yra pagrindinės pasyvaus bendravimo savybės?
Tai yra pagrindinės šio tipo komunikacijos savybės:
- Paklusni neverbalinė kalba: Kalbant apie pokalbį ir bendravimą, yra ir neverbalinė kalba, kuri per tą laiką yra įgyvendinama praktiškai. Pasyviai bendraujant ši kalba paprastai yra vengimas, pasidavimas, laikysena gynybiniu tonu. Asmuo vengia akių kontakto ir sumažina pokalbio toną.
- Neperdavėr linkėjimai: Viena pagrindinių tokio tipo bendravimo savybių yra tai, kad vengiama perduoti norus ar jausmus. Asmenys, kurie laikosi šio bendravimo modelio, to nerodo reguliariai.
- Venkite konfrontacijų: Net jei asmuo nesutiks su tuo, kas atskleidžiama, jis niekada nebus priešingas. Jis visada sutiks visada, kad pokalbio metu būtų išvengta bet kokio susidūrimo.
- Atsiprašykite: Net jei jis teisus ir norėdamas išvengti bet kokių ginčų, jis prašys atleidimo.
Pasyvaus bendravimo pavyzdys
Kelių žmonių pokalbyje, kuriame jie kalba apie politiką, vienas iš jų naudoja žemą balso toną, kai ateina jų eilė, ir vengia žiūrėti į kitų žmonių akis. Ji yra susigūžusi ir visą laiką lieka tolima.
Jis sutinka su likusiais, nors giliai nesidalija jų išsakyta nuomone ir bando izoliuotis, kai tik atsiranda menkiausia galimybė. Tokiu atveju jūs praktiškai pritaikytumėte pasyvų bendravimą.
Tokį bendravimo būdą dažnai naudoja žmonės, turintys žemą savivertę ir nevertinantys savęs per daug.
Tokiu būdu bendraujant vis tiek kyla daugiau nepatogumų ir žmogus visą laiką vengs reikšti tai, ko iš tikrųjų nori.