GATT (Bendrasis susitarimas dėl tarifų ir prekybos)
GATT (Bendrasis muitų tarifų ir prekybos susitarimas) arba Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos yra puiki tarptautinė prekybos sutartis, pasirašyta 1947 m. Remiantis prekybos kliūčių pašalinimu, GATT buvo sukurtas siekiant skatinti laisvąją prekybą, skatinti ekonomikos augimą visame pasaulyje.
Nepaisant to, kad buvo pasirašytas 1947 m., GATT įsigaliojo iki 1948 m. Jo tikslas buvo pasiekti ekonominę gerovę skatinant laisvąją prekybą, mažinant ir šalinant prekybos kliūtis, tokias kaip tarifai. Siekdamas tokių ambicingų tikslų, GATT buvo įsipareigojęs ne tik sumažinti tarifus ir kitas prekybos kliūtis, bet ir taikyti vienodą režimą visiems produktams.
GATT kilmė
Antram pasauliniam karui pasibaigus ir po 1944 m. Pasirašytų Bretton Woods susitarimų, buvo sukurtas TVF ir Pasaulio bankas. Tačiau, norint papildyti naują pasaulio ekonomikos modelį, reikėjo susitarimo. Taip 1947 m., Havanoje įvykusios Jungtinių Tautų prekybos ir užimtumo konferencijos įkarštyje, atsirado Bendrasis susitarimas dėl muitų ir prekybos (GATT).
GATT ir jo etapuose pasiekti susitarimai
Laikui bėgant GATT plėtojosi, dėl jo turinio buvo deramasi įvairiuose etapuose. Toliau aprašytos priemonės, kurių buvo imtasi iš eilės:
- Per pirmuosius penkis turus buvo nuspręsta sumažinti tarifų lygį. Tokiu būdu bet koks produkto tarifų sumažinimas buvo nedelsiant pritaikytas visoms GATT pasirašiusioms šalims.
- Kenedžio ir Tokijo raundai buvo skirti netarifinių kliūčių panaikinimui. Šia prasme buvo imtasi priemonių kovoti su prekių dempingu ar pardavimu, mažesniu nei laikoma jų įprasta verte. Taip pat buvo pasisakyta už subsidijų nacionalinei pramonei ir kitų kliūčių, tokių kaip techninės importo kliūtys, panaikinimą.
- Reikėtų pažymėti, kad Urugvajaus raundas buvo ypač sunkus. Taigi jis prasidėjo 1986 m. Ir tęsėsi iki 1994 m. PPO (Pasaulio prekybos organizacija) gimė būtent šio etapo apsauga. Prie viso to turime pridurti, kad susitarimas buvo išplėstas ir tokiems gaminiams kaip tekstilė ir maistas, nepamirštant, kad kalbėta ir apie intelektinę nuosavybę. Galiausiai reikia pažymėti, kad buvo sukurtas mechanizmas, kaip išspręsti galimus komercinius ginčus, kurie gali vykti tarp sutartį pasirašiusių valstybių.
GATT struktūra
Kalbant apie savo vidaus organizaciją, GATT buvo laikomasi taip:
- Susitariančiųjų Šalių asamblėja yra institucija, turinti įgaliojimus ar galias priimti sprendimus. Norint pasiekti susitarimus, reikės surinkti du trečdalius balsų.
- Skirtingoms valstybėms Taryboje atstovauja jų prekybos ministrai. Nors jie turi teisę balsuoti, jų rezoliucijas turi patvirtinti Asamblėja.
- Komitetai nagrinės įvairius aspektus, tokius kaip žemės ūkis, pramonė, prekyba ir plėtra, importo kvotos ir prekybos derybos.
- Darbo grupėms bus pavesta nuodugniai išnagrinėti bet kokias su prekyba susijusias problemas, su kuriomis susiduria GATT.
Susitarimą reglamentuojantys principai
Kaip pagrindinis tarptautinis susitarimas, skatinantis laisvą prekybą, GATT įkvepiantys ar valdantys principai yra šie:
- Nediskriminavimas: Vienodas požiūris į visas prekes, neatsižvelgiant į jų kilmės vietą ar paskirties vietą. Pažymėtina, kad nediskriminavimo principas grindžiamas dviem pagrindiniais ramsčiais.
- Labiausiai vertinamos tautos sąlyga: Bet koks šaliai suteiktas tarifų ar komercinio pranašumo sumažinimas taip pat taikomas kitoms šalims, kurios yra pasirašiusios sutartį.
- Nacionalinis režimas: Neįmanoma nustatyti jokio mokesčio, kuris brangintų užsienio produktus, kad būtų skatinama pirkti produktus iš šalies.
- Abipusiškumas: Jei tarifai mažinami arba prekybiniai pranašumai suteikiami kitai GATT šaliai, šie klausimai turi būti sprendžiami abipusiai.
- Atvira rinka ir sąžininga konkurencija: Tai reiškia, kad reikia panaikinti bet kokio tipo subsidijas nacionalinėms įmonėms, tuo pačiu kovojant su dempingu ar parduodant prekes žemesnėmis nei įprastai laikomomis kainomis.
