Importuojama prekė yra tos rūšies prekė, kurią nacionalinė ekonomika gali importuoti užsienio rinkoje dėl tokių priežasčių kaip tos pačios prekės negaminimas interjere arba geresnės ekonominės sąlygos ją importuojant.
Laikantis tarptautinės prekybos schemos, importuojama prekė yra viskas, kas pasiekiama už nacionalinės, ekonominės ir vyriausybinės sienos. Šalys nori vartoti skirtingas prekes, kurių arba neturi galimybės patekti į savo nacionalines rinkas, arba jų vidaus gamyba yra brangesnė nei jų pirkimas užsienyje.
Šia prasme pastebima, kad yra įvairių priežasčių, kodėl teritorija gali nuspręsti pirkti importuotą prekę. Tarp jų pagrindiniai yra mažesni minėto gaminio įsigijimo ar gamybos užsienyje kaštai, palyginti su interjero sąnaudomis.
Šiam ankstesniam klausimui didelę reikšmę įgauna vadinamieji teritorijų konkurenciniai pranašumai, kurie daugiausia apibrėžia tuos produktus, kuriems jie specializuojasi ir kurie sudaro prekybos pagrindą ekonominiame tyrime.
Kitas paaiškinimas faktui, kad prekės yra importuojamos į ekonomiką, reaguoja į galimą jų išskirtinumą rinkose už konkrečios šalies ribų.
Importuojamos prekės mokestinis poveikis
Prieiga prie šios rūšies prekių paprastai siejama su muitų ar importo tarifų, tokių kaip tarifai, apmokestinimu. Tai padidina prekės kainą. Dažnai tai būna susiję su vyriausybių gynyba savo šalies gamintojams.
Taip atsitinka, nes kalbama apie šių prekių pirkimo užsienyje skatinimą, kad būtų palanku šalies ekonomikai. Nors viskas priklausys nuo ekonomikos protekcionizmo laipsnio. Žr. Laisvąją prekybą ir protekcionizmą
Priešingai, taip pat yra galimybė, kad užsienio prekybos operacijos, kurioms įsigyjamos importuojamos prekės, gali turėti mokesčių lengvatų, skatinančių minėtą rinką. Tai dažnai nutinka susitarimuose tarp skirtingų šalių ar ekonominių zonų, kurios pasirašo prekybos susitarimą.
Visa tai pasakius, reikia pažymėti, kad beveik kiekvienas prekės importas paprastai yra susijęs su komercine ar ekonomine priežastimi. Viršvalstybiniu lygiu yra ir kitų prekių ir paslaugų sandorių, kurie, priešingai, reaguoja į kitas priežastis, pavyzdžiui, humanitarinę pagalbą ar vaistų ir kitų ne pelno ekonominių išteklių perdavimą tarp šalių.
