Po koronaviruso sveikatos krizės turi būti daugybė apmąstymų. Tarp jų reikėtų atsižvelgti į priklausomybę nuo Kinijos kaip „pasaulio fabriko“ ir pagrindinio tiekėjo pasaulyje. Ar po pandemijos bus pramonės perkėlimas?
Kinija daugeliu atvejų buvo vadinama „pasaulio fabriku“. Visa tai lėmė tai, kad jų produktai yra plačiai paplitę visame pasaulyje ir daugeliu mūsų kasdienio gyvenimo aspektų. Drabužiai, kompiuteriai, mobilieji telefonai ir žaislai yra tik keli pavyzdžiai.
Kodėl Kinija tapo „pasaulio fabriku“?
Kinija jau seniai yra patraukli vieta daugeliui bendrovių. Mažos darbo ir gamybos sąnaudos, transporto plėtra ir dėl to globalizacija paskatino daugelį įmonių įrengti savo gamybos centrus Kinijoje. Šis procesas prasidėjo 80-aisiais, o pikas pasiekė 90-uosius ir 2000-uosius.
Lemiamas veiksnys priimant sprendimą perkelti gamybą į Kiniją buvo darbo užmokestis. Turint daug pigesnę darbo jėgą nei Vakarų šalyse ir turint mažiau darbo teisių, nedideli atlyginimai Kinijoje leido kompensuoti prekių gabenimo išlaidas. Tačiau šis gerai žinomas pranašumas buvo suabejotas dėl išplitusio koronaviruso.
Pasitikėjimo vienu tiekėju problemos
Priklausomybė nuo vieno didelio tiekėjo, pavyzdžiui, Kinijos, sukėlė problemų tiekiant medicinos priemones (be kita ko, testus, kaukes, apsaugos priemones ir respiratorius). Išsivysčiusių šalių ekonomikoje tretinio sektoriaus ar paslaugų sektorius turėjo vis didesnį svorį, o pramonė ekonomikoje mažėjo. Tačiau greitas viruso, pavyzdžiui, COVID-19, plitimas daugelį šalių privertė permąstyti savo ekonominį modelį. Būtent tvirta pramonė yra būtina, kad galėtų turėti reikiamos medžiagos kovai su tokio masto pandemija.
Dėl šios priežasties laikoma, kad gamybą reikia perkelti, paįvairinti ar priversti grąžinti į kilmės šalis. Ar tai reiškia, kad mes lankome paskutinius garsiojo „pagaminta Kinijoje“ skyrius?
Gamybos perkėlimas nėra reiškinys, kuris prasidėjo prasidėjus COVID-19 pandemijai. Prekybos karas tarp JAV ir Kinijos, padidėjus tarifų barjerams, paskatino daugelį įmonių grįžti į savo kilmės šalis arba persikelti į besivystančias šalis. Tuo pačiu metu gamyba Kinijoje nebebuvo tokia pigi, nes Kinijos darbuotojų atlyginimai augo.
Atrodė, kad idėja, kad Kinijoje gaminti pigiai, yra pigi. Tai įrodo tai, kad Kinija perkėlė savo produkciją. Tai reiškia, kad tik nedidelė Kinijos parduodamų produktų dalis buvo pagaminta Kinijos žemėje.
Kokybė, palyginti su kaina
Pagal šį scenarijų, kuriuo siekiama sumažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo, įmonės jau planuoja judėjimą į kitas geografines zonas. Galima perkelti gamybos centrus į kaimynines šalis su mažesnėmis darbo sąnaudomis arba grąžinti produkciją į kilmės šalį.
Tiesa, kad Kinija yra pajėgi gaminti didelius kiekius ir dideliu greičiu. Nepaisant didesnių darbo sąnaudų, Europos šalių gamyba paprastai būna kokybiškesnė. Kita vertus, šios darbo jėgos išlaidos tik padidėtų tose įmonėse, kuriose reikalingas didelis darbo jėgos naudojimas. Taigi, jei rastume įmonių, kuriose technologijos yra pagrindinis gamybos veiksnys, būtų išspręsta darbo sąnaudų problema.
Galutinis sprendimas perkant vidaus ar Kinijos produktus būtų paliktas vartotojams. Jie turėtų pasirinkti tarp kokybiškų ir ekologiškesnių produktų ar produktų už prieinamesnę kainą, nes Kinija stengsis išlaikyti savo produkciją su mažomis darbo užmokesčio sąnaudomis.
Ateities scenarijai
Vienas veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti, yra laikas, per kurį reikia perkelti pramonę. Gamyklos atidarymas yra ilgalaikė investicija, kuri turi būti pelninga. Todėl, jei būtų perkelti gamybos centrai, Kinijoje esančių gamyklų nebūtų greitai išardoma.
Neabejotina, kad Kinija, atsižvelgdama į savo gyventojų skaičių ir pramoninę bei komercinę galią, ir toliau išliks didele ekonomine galia. Tačiau COVID-19 pandemija ir padidėjęs protekcionizmas gali sukelti žalos jos ekonomikai.
Labiau tikėtina, kad daugelis vyriausybių, susidūrusios su pandemijos sukelta ekonomine krize ir nedarbu, paskatins bendroves grąžinti savo produkciją į nacionalinę teritoriją, kad sustiprintų nacionalinę pramonę, kuri leidžia sumažinti priklausomybę nuo Kinijos.
Galiausiai, kitas trūkumas, keliantis grėsmę Kinijai, yra uždarymo poreikis. Jei gamyklos negrįš į kilmės šalį, jos galėtų būti įsikūrusios netoliese. Reikalas tas, kad vartotojai reikalauja produktų vis greičiau. Tai yra didelė kliūtis tolimoms gamykloms, esančioms Kinijoje. Dėl šios priežasties, nepaisant didelio logistikos vystymosi visame pasaulyje, patogu turėti netoliese esančias gamyklas, kurios leidžia produktus greitai pateikti rinkai.