Banko nusikalstamumas yra rizikos lygio rodiklis, rodantis, kad privačių bankų skolininkai (paprastai kalbame apie žmones, kurie prašo kredito) nevykdo savo mokėjimo įsipareigojimų.
Banko vėlavimas vertinamas kaip įsipareigojimų nevykdančių asmenų ir viso atliktų operacijų skaičiaus santykis. Iš esmės tai yra santykis tarp abejotinos rizikos, tai yra atvejų, kai kyla didelių abejonių, kad įsipareigojimas nebus įvykdytas, ir bendros rizikos (visų atliktų operacijų, kurios reiškė tam tikrą riziką).
Kas yra nusikalstamumas?
Paskolos vėlavimas apibrėžiamas kaip situacija, kai skolininkas tris mėnesius vėluoja sumokėti palūkanas ir (arba) pagrindinę skolos dalį. Tai didelės rizikos padėtis, tačiau dar nepateko į blogų kreditų kategoriją (neatgaunama).
Kai paskola laikoma neatgaunama, ji pašalinama iš vėlavimo apskaitos.
Kaip vertinamas banko nusikalstamumas?
Banko vėlavimą galima apskaičiuoti įvairiai. Paprastai apskaičiuojami rodikliai ar santykiai. Tarp dažniausiai naudojamų: kredito delspinigių norma, likučio delspinigių norma ir bendra delspinigių norma.
- Kredito vėlavimo norma: Jis matuojamas kaip neveiksnių paskolų ir visų klientams suteiktų paskolų santykis
- Balanso vėlavimo norma: Tai yra santykis tarp klientų paskolų, indėlių kredito įstaigose ir skolos vertybinių popierių įsipareigojimų nevykdymo, atsižvelgiant į visų šių operacijų sumą.
- Bendras nusikalstamumo lygis: Prie balanso vėlavimo pridedama neapibrėžta rizika ir įsipareigojimai.
Banko nusikalstamumo padariniai
Bankų vėlavimų padariniai kenkia tiek bankų rezultatams, tiek visai ekonomikai.
Kalbant apie bankus, nusikalstamumas mažina jų pajamas iš palūkanų kaupimo. Be to, jie privalo turėti daugiau išteklių, kad išlaikytų atidėjinius įsipareigojimų nevykdymo atveju. Reikėtų pažymėti, kad čia yra padengimo koeficiento sąvoka, kuri yra atidėjinių lygis, kurį Bankas turi visoms neveiksnoms paskoloms. Kuo didesnis numatytasis nustatymas, tuo didesnis turėtų būti aprėpties koeficientas.
Kalbant apie poveikį ekonomikai, didesni nusikalstamumai yra susiję su didesniu nedarbu ir ekonominės veiklos bei vartojimo sumažėjimu. Pasitikėjimas bankų sistema krenta, o kredito kainos turi tendenciją didėti.
Kredito rizika