Vienas iš didžiausių ekonominių iššūkių yra kriptovaliutos. Nepaisant to, kad jų nereglamentuoja pinigų valdžia, jie vis labiau įsitvirtina kaip mokėjimo forma. „Facebook“ nenorėjo likti užnugaryje ir paruošė savo kriptovaliutą: Svarstyklės.
Naujoji „Facebook“ kriptovaliuta „Svarstyklės“ bus paremta „blockchain“ technologija. Taigi blokų grandinę sudaro daugybė serverių, dar vadinamų mazgais, kurie leidžia operacijas atlikti saugiomis sąlygomis.
Siekdamas dažnesnio naudojimo, dar dažniau kasdien, „Facebook“ nori, kad Svarstyklės leistų operacijas atlikti greičiau. Tam lieka atvira galimybė turėti skaitmeninę piniginę, su kuria galėtumėte pirkti internetu.
Kas valdys Svarstykles?
Bendras elementas visose kriptovaliutose yra tai, kad nėra pinigų priežiūros institucijos ar centrinio banko, kuris jas prižiūrėtų. Svarstyklių atveju priežiūros funkcijas atliks Svarstyklių asociacija, kurią sudaro 28 įmonės. Tarp Svarstyklių asociaciją sudarančių bendrovių randame tokias mokėjimo sistemų įmones kaip „Paypal“, „Visa“ ar „Mastercard“. Taip pat neatsiliko muzikos transliacijos platformos, tokios kaip „Spotify“, transporto įmonės, tokios kaip „Uber“, ar elektroninės prekybos kompanijos, pvz., „Ebay“.
Bet kokie bus konkretūs tų, kurie prižiūri Svarstykles, vaidmenys? Na, jie bus atsakingi už serverių, leidžiančių veikti Svarstyklėms, veikimą ir, kita vertus, jie valdys rezervą, kuris bus „Facebook“ kriptovaliutos atsarginė kopija.
Kaip priemonę apsisaugoti nuo peripetijų, kurias patyrė daugelis kriptovaliutų, Svarstyklėms bus suteikta daugybė banko indėlių skirtingomis valiutomis, taip pat įvairių valstybių valstybės skolos.
„Calibra“, skaitmeninė piniginė
Tačiau „Facebook“ projektas peržengs pačios kriptovaliutos ribas, todėl bus sukurta daugybė su Svarstyklėmis susijusių paslaugų. Mes kalbame apie „Calibra“, skaitmeninę piniginę, skirtą atsiskaityti su Svarstyklėmis. Visa tai galima padaryti naudojant tokias programas kaip „WhatsApp“ ar „Messenger“.
Kitas aspektas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra tai, kad „Calibra“ yra dukterinė „Facebook“ įmonė. Tai reiškia, kad nors „Calibra“ yra saugoma „Facebook“ patronuojančios įmonės, ji išlaikys aukštą nepriklausomybės lygį, nes turi savo kapitalą ir administracines įstaigas.
Sprendimą palikti „Libra“ skaitmeninę piniginę pavaldžios įmonės rankose motyvuoja privatumo problema. Tokiu būdu konfidenciali informacija apie klientus išliks saugi. Finansiniai duomenys bus teikiami tik kraštutiniais atvejais, pavyzdžiui, pažeidžiant įstatymus ar sukčiavimo atvejus.
Ko „Facebook“ ieško su Svarstyklėmis?
Mes jau žinome, kaip veikia Svarstyklės, kaip galima atsiskaityti šia kriptovaliuta ir viskas, kas susiję su vartotojo privatumu. Tačiau daugeliui kils klausimas, kodėl „Facebook“ nusprendė išsilaipinti kriptovaliutų pasaulyje.
Naudojant savo kriptovaliutą, daugiau operacijų bus atliekama per „Facebook“ platformas. Todėl viena iš pasekmių bus naujos pajamos iš finansinių paslaugų ir pajamų iš reklamos padidėjimas.
Abejonės ir kritika dėl „Facebook“ kriptovaliutos
Tačiau daugelis kritiškai vertino Svarstyklių atsiradimą. Yra tų, kurie pabrėžia, kad „Facebook“ kriptovaliuta palieka spręsti daugybę laukiančių klausimų, pavyzdžiui, galimybė ją panaudoti nusikalstamai veiklai, vartotojo privatumo trūkumas ar finansinis stabilumas.
Ypač nerimą kelia tai, kad euras yra svaro atsargų krepšelyje. Tiesą sakant, Europos centrinis bankas mano, kad jie gali prarasti euro kontrolę. Be to, ECB teigia, kad tik viešosios įstaigos gali garantuoti tinkamą pinigų funkcionavimą. „Facebook“, būdama privati įmonė, turi atsakomybę tik prieš savo akcininkus.
Viena iš „Svarstyklių“ paleidimo Europoje problemų yra ta, kad kriptovaliutą palaikančios įmonės turi savo būstines už Europos sienų. Susidūrę su tokia situacija, yra tokių, kurie siūlo, kad Svarstyklių rezervas paliktų saugojimo indėlius Europoje už tokį patį kiekį Svarstyklių kriptovaliutų, kurios cirkuliuoja kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje.
