Nėra keletas analitikų, kurie patvirtina, kad „Azijos milžino“, kurio ekonomika dar prieš kelis mėnesius atrodė neapsaugota nuo krizių, sulėtėjimas dabar yra realybė. Kita vertus, kiti stebisi, Kas vyksta Kinijoje?
Azijos plėtros banko (ADB) duomenimis, BVP Kinijos šiemet augs 6,8%, tai yra gerokai mažiau nei kovo mėn. Šios naujienos atsirado kaip Šanchajaus akcijų rinkos katastrofos ir pastaraisiais mėnesiais sulėtėjusi pramonės gamyba.
Nuo šio amžiaus pradžios Kinija buvo ekonomika, kuri labiausiai augo visame pasaulyje, kurio nominalus BVP siekė 1,198 trln. dolerių 2000 m., iki 9,24 trln. 2013 m. eksportas į Europą ir JAV, kurioje auga darbo jėga ir kuri yra viena iš pageidaujamų užsienio investicijų krypčių.
Keli veiksniai palaikė šią strategiją: jos darbo sąnaudos buvo mažos, šalyje buvo gausu gamtos išteklių, o valiuta juanis, palyginti su doleriu, buvo labai silpna. Bendras visų šių pranašumų poveikis Kinijos gaminiams buvo labai pigus, palyginti su konkurentais tarptautinėse rinkose, nes jų gamybos Kinijoje išlaidos buvo žymiai mažesnės. Tai savo ruožtu palankiai vertino gamyklų perkėlimą iš Europos ir JAV į Azijos šalį, o tai leido be jokių sąnaudų importuoti vakarietiškas technologijas (be to, kad buvo sukurtos darbo vietos ir atvežta į šalį užsienio valiuta). Modelis turėjo, taip, defektą: eksporto nauda išaugo tiek, kad buvo sunku juos reinvestuoti į šalį, nesukeliant infliacijos. Kitaip tariant, buvo reali rizika „mirti iš sėkmės“. Štai kodėl Kinijos valdžios institucijos pasinaudojo Europos Sąjungos ir, visų pirma, JAV finansinėmis problemomis, investuodamos dalį savo pelno į obligacijos užsienio valstybinės ir privačios bendrovės, kurios pasiūlė didelę grąžą. Kita šios naudos dalis buvo investuota į šalies plėtros projektus, ir nors daugelis nedavė laukiamų rezultatų, jų nevienodi rezultatai nebuvo kliūtis ekonomikai.
Tačiau pastarųjų metų pasaulio ekonomikos pokyčiai Kinijos ekonomikai pradeda kelti problemų, kurio pramonės-eksportuotojo modelis (tą, kurį daugelis laikė „ekonomine panacėja“) rodo pirmuosius silpnumo požymius. Pirmas, šalies infliacijos (privertė didinti darbo užmokestį į viršų), gamtos išteklių eikvojimas (tam dabar reikia importuoti būtiniausius produktus gamybai aukštesnėmis kainomis) dolerio ir euro nuvertėjimas juanio atžvilgiu daro Kinijos eksportą brangesnį ir mažiau konkurencingą pasaulinėje rinkoje. Savo ruožtu prie to savo ruožtu reikia pridėti lėtą Europos ir JAV atsigavimą, kurių rinkos auga žymiai mažiau nei Kinijos gamyba, taip generuodama pasiūlos perteklių, palyginti su realia paklausa, tai yra, Kinija šiuo metu gamina daug daugiau to, ką galite parduoti.
Šios problemos kelia ir kitus. Santykinis Kinijos ekonomikos konkurencingumo praradimas tai sumažino gamyklų perkėlimą ir nukreipė Europos bei Šiaurės Amerikos investicijas į kitas besivystančias šalis, pavyzdžiui, Indiją. Kinijos įmonės, atimdamos technologijos importą (bent jau ankstesniu greičiu), dabar turi savarankiškai diegti naujoves, kad jų produktai nebūtų pasenę esant labai konkurencingai pasaulinei aplinkai. Jo eksporto pajamos, kurios anksčiau buvo naudojamos didelio pajamingumo obligacijoms pirkti ES ir JAV, nebėra taip lengva reinvestuoti, nes šių valstybių finansavimas dabar yra daug pigesnis. Kurį laiką Kinijos valdžios institucijos, atrodo, bandė ieškoti alternatyvų, didindamos savo investicijas mažiau išsivysčiusiose rinkose, tokiose kaip Afrika ir Pietų Amerika, tačiau šių projektų galimybė teikti realią ilgalaikę naudą vis dar kelia abejonių.
Tokiame kontekste kaip dabartinis Vidinė investicija atrodo vienintelė išeitis nors griežtas finansų rinkų reguliavimas dažnai reiškia, kad investicijos sprendžiamos remiantis politiniais ar socialiniais kriterijais, o ne remiantis jų teikiama nauda. Bet kokiu atveju Azijos milžino sulėtėjimas neatrodo laikina, o labiau struktūrinė problema, savo gamybos modelį, kuris, atrodo, baigiasi. Kitaip tariant, ekonomikos stiprumas matuojamas, be kita ko, jos gebėjimu prisitaikyti prie naujų iššūkių, kylančių vis labiau globalėjančioje ir konkurencingoje aplinkoje. Pastaraisiais metais pasaulio ekonomika pasikeitė. Kinija, jei nenori būti palikta, taip pat turi tai padaryti.