Apskaičiuojami įsipareigojimai pagal pinigų santykį

Grynųjų pinigų santykis yra pinigų politikos priemonė, ir jo tikslas yra garantuoti minimalų subjektų, kuriems taikoma atsargų forma, likvidumą.

Privalomųjų atsargų laikymasis nustatomas kaip ūkio subjektų jų atsargų sąskaitose esančių pinigų likučių vidurkis kiekvienos dienos pabaigoje laikymo laikotarpio metu.

funkcijos

Pagrindinės privalomųjų atsargų sistemos piniginės funkcijos Eurosistema yra tokie:

Stabilizuokite pinigų rinkos palūkanų normas. Taikant vidurkinimo mechanizmą nustatyta, kad grynųjų pinigų santykis bus išlaikomas vidutiniškai, kad ūkio subjektai galėtų patenkinti pereinamojo laikotarpio likvidumo poreikius.
Prisidėti kuriant ar plečiant struktūrinį likvidumo deficitą. Tai padeda Eurosistema padidinti savo galimybes efektyviai veikti kaip likvidumo teikėjui.

Įsipareigoję subjektai

Įpareigotųjų subjektų atveju įtraukiamos visos nacionalinės kredito įstaigos ir kredito įstaigų filialai, kurių būstinė nėra valstybėje narėje ir kurie naudojasi bendra valiuta. Priešingai, tiems filialams, įsteigtiems už euro zonos ribų, priklausantiems šioje zonoje įsteigtoms kredito įstaigoms, nebus taikomas privalomųjų atsargų norma.

Atsargos, kurias ūkio subjektas privalo išlaikyti, apskaičiuojamos taikant koeficientą, pagrįstą rezervais. Savo ruožtu šią bazę sudaro surinkti indėliai, skolos vertybiniai popieriai (fiksuotų pajamų vertybiniai popieriai) ir išleisti pinigų rinkos instrumentai. Nors rezervai minimaliam reikalingumui padengti bus sudaryti vienoje ar keliose Nacionalinio centrinio banko atsargų sąskaitose ir bus išreikšti eurais.

Apskaičiuojami įsipareigojimai grynųjų pinigų santykiu

The Europos centrinis bankas Ji gali taikyti skirtingus koeficientus atsargų bazei, neviršydama ES Tarybos reglamente nustatytos didžiausios 10% apskaičiuojamų įsipareigojimų ribos.

ECB apibrėžia tris apskaičiuojamų įsipareigojimų tipus:

1. Į atsargų bazę įtraukti įsipareigojimai, kuriems taikomas teigiamas atsargų normatyvas:

Indėliai pagal pareikalavimą.
Indėliai iki dvejų metų.
Galima įspėti iki dvejų metų.
Fiksuotų pajamų vertybiniai popieriai, kurių terminas iki dvejų metų.

2. Į atsargų bazę įtraukti įsipareigojimai, kuriems taikoma 0% atsargų norma:

Ilgesni nei dvejų metų terminuotieji indėliai.
Galima pranešti daugiau nei dvejus metus.
Laikini pervedimai.
Fiksuotų pajamų vertybiniai popieriai, kurių terminas yra ilgesnis nei dveji metai.

3. Įsipareigojimai, neįtraukti į atsargų bazę:

Įsipareigojimai kitų subjektų, kuriems taikoma privalomųjų atsargų sistema, atžvilgiu ECB ir dalyvaujančių NCB atžvilgiu.

Suma, kurią reikia laikyti atsargų forma, nustatoma taikant atitinkamus koeficientus įsipareigojimų rinkiniui. Subjektai išskaičiuos 100 000 eurų iš privalomųjų atsargų kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jie turi padalinį.

Rezervai turi būti laikomi nacionalinio centrinio banko sąskaitoje pagal nustatytą kalendorių, kurį ECB paskelbė bent prieš tris mėnesius iki metų pradžios, kur yra nustatyti atsargų laikymo laikotarpiai.

Ūkio subjektų turimoms atsargoms atlyginama pagal vidutinę palūkanų normą, svertinę pagal kalendorinių dienų skaičių, gautą apskaičiuojant pagrindinių finansinių operacijų ribinę palūkanų normą laikymo laikotarpiu. Už atsargų perteklių, viršijantį reikalaujamą minimumą, neatlyginama.

Atlygis (Rt), mokamas už laikymo laikotarpio „t“ indėlius, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Kur:

Rt	Atlyginimas, mokėtinas už privalomųjų atsargų laikymą laikymo laikotarpiu t.
Ht	privalomųjų atsargų atsargų vidurkis per dieną laikymo laikotarpiu t.
nt	laikymo laikotarpio t kalendorinių dienų skaičius.
rt	privalomųjų atsargų laikymo laikotarpio t atlygio rūšis. Bus taikomas įprastas atlygio normos suapvalinimas iki dviejų skaičių po kablelio.
i	i-oji laikymo laikotarpio t kalendorinė diena.
MRi	Ribinė paskutinės MRO palūkanų norma, nustatyta iki i kalendorinės dienos arba jos kalendorinę dieną.