Mindfulness (dėmesingumas)

Turinys:

Mindfulness (dėmesingumas)
Mindfulness (dėmesingumas)
Anonim

Mindfulness arba mindfulness yra psichologinė samprata, nustatanti būseną, kurioje reikia atkreipti dėmesį į esamą momentą, koks jis yra, be nuolaidų ar sprendimų.

Plačiau žinomas kaip dėmesingumas, dabartinio momento dėmesingumo praktika, dabarties minčių, emocijų ir pojūčių suvokimas, neparodant vertybinių sprendimų, leidžiant jiems laisvai tekėti ir vengiant vidinių atrajojimų.

Kuo pagrįstas dėmesingumas?

„Mindfulness“ yra pagrįstas meditacijos technika iš Indijos, vadinama „Vipassana“, kurią sudaro suvokimas apie dabartinį momentą, kuriame atsiduriame.

Nuo 70-ųjų ši technika buvo naudojama taikant psichologinį ir psichiatrinį gydymą, ypač nukreiptą į nerimo ir depresijos mažinimą.

Medicinos profesorius Jonas Kabatas-Zinnas pristatė šią strategijų seriją Vakarų pasauliui terapiniais tikslais. Jis yra dėmesingumu pagrįsto streso mažinimo metodo kūrėjas.

Kaip pradėti praktikuoti sąmoningumą?

Yra du variantai: formali ir neformali praktika.

  1. Neformali praktika: Tai yra tie, kurie gaminami suvokiant aplinką ir kurie galiausiai integruojami į kasdienį gyvenimą. Pavyzdžiui, išėjus pasivaikščioti ir kruopščiai pamatyti kraštovaizdį, kelionės metu kylančius garsus, paukščių šnabždesį.
  2. Oficiali praktika: Tie, kuriais dienos metu nustatomas konkretus jo praktikos laikas. Pavyzdžiui, pusvalandį ramiai sėdėti susikaupus kvėpavimui.

Sąmoningumo naudojimo įmonėse poveikis

„Mindfulness“ praktika įmonėse yra vienas iš šiandien naudojamų būdų. Ši technika leidžia tinkamai valdyti stresą, pagerinti tarpusavio santykius ir padidinti koncentraciją į kasdien vykdomą veiklą.

Moksliniu požiūriu įsisąmoninimo naudojimo įvedimas verslo lygmeniu leidžia darbuotojams turėti neurobiologinių ir psichinių pokyčių, kad objektyviau stebėtų savo patirtį ir emocijas.

Kiti sąmoningumo praktikos pranašumai, kuriuos įgis darbuotojai, yra šie:

  • Padidėjusi koncentracija į numatytas užduotis.
  • Streso ir nerimo mažinimas.
  • Padidėjęs kūrybiškumas.
  • Mažiau rujojimo.
  • Padidėjusi empatija.
  • Didesnis atkaklumas.
  • Emocinis savireguliavimas.