Nepaprastai rimta ekonominė ir politinė padėtis, kurią išgyveno Venesuela, sukėlė didžiulę migraciją. Tai vadinamoji Venesuelos diaspora. Migracijos padarė didelį poveikį tiek pačiai Venesuelai, tiek ir priimančioms šalims.
2015 metai ėjo į pabaigą, kai prasidėjo vadinamoji Venesuelos diaspora. Nuo to laiko milijonai venesueliečių paliko savo tėvynę, ieškodami geresnės ateities. Tarp priežasčių, kurios paskatino juos palikti savo šalį, yra infliacijos nuniokota ekonomika, kurioje verslo nusavinimas buvo svarbiausia diena. Taip pat neturėtume pamiršti ekonomiškai, kad susiduriame su tauta, kuri kentėjo nuo maisto trūkumo, nukentėjo nuo energijos tiekimo ir kurios naftos eksportas smuko.
Laisvės trūkumas, didelis nusikalstamumas ir Maduro nuolatinė valdžia paskatino daugelį Venesuelos gyventojų ieškoti geresnės ateities kitose šalyse.
Ką šis puikus išėjimas reiškė Venesuelai?
Daugiau nei penkių milijonų Venesuelos gyventojų pasitraukimas turėjo neabejotinų ekonominių padarinių. Pačiai Venesuelai tai buvo žmogiškojo kapitalo nutekėjimas. Šimtai tūkstančių įmonių buvo priverstos uždaryti, o Venesuela atsisveikino su profesionalais, turinčiais labai aukštą išsilavinimą.
Visuomenei ir ekonomikai yra trauminga prarasti kvalifikuotiausius piliečius. Kalbame apie gydytojus, mokytojus ir verslo vadovus. Tai siaubingas žmogiškojo kapitalo praradimas, įgijus universitetinį išsilavinimą ir net keliomis kalbomis kalbančius venesueliečius. Tačiau, turėdamos siaubingai niūrią ekonominę perspektyvą, Venesuelos įmonės mažai ką galėtų padaryti, kad užtikrintų tam tikrą darbo saugumą savo kvalifikuotiausiems darbuotojams.
Netekdami darbuotojų, turinčių daugiau patirties ir išsilavinimo, daugeliui Venesuelos įmonių neliko nieko kito, kaip pasitelkti personalą neturint pakankamai žinių ar patirties. Kitaip tariant, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas reiškė, kad samdydamos darbuotojus įmonės sumažina savo patirtį ir žinias.
Tačiau tie, kurie emigruoja, ilgisi savo namų ir įvairiose šalyse demonstravo reikalaudami didelio politinio ir ekonominio posūkio. Emigruojantys nepamiršta artimųjų, kuriuos palieka gimtinėje. Iš užsienio daugelis venesueliečių persiunčia savo šeimoms. Šios perlaidos tampa labai svarbiu pajamų šaltiniu, leidžiančiu išgyventi daugeliui namų ūkių.
Koks buvo Venesuelos diasporos ekonominis poveikis kitose šalyse?
Kolumbija, Čilė, Ekvadoras ir Peru buvo Lotynų Amerikos šalys, į kurias pateko daugiausia Venesuelos imigracijos. Priimti tokį didžiulį žmonių skaičių yra didelis iššūkis bet kuriai ekonomikai ir reikia sutelkti didelius ekonominius išteklius, kad būtų galima juos priimti.
Aptarnaujant migrantų gyventojus jiems teikiama sveikatos priežiūra ir socialinių tarnybų parama. Šia prasme yra daugybė Venesuelos gyventojų, kuriems reikalinga sveikatos priežiūra tokiais klausimais kaip skiepai ir gimdymas. Kita pagrindinė paslauga yra švietimas. Atvykus daugybei žmonių iš Venesuelos, daugelis šalių privertė išplėsti savo mokyklų dydį.
Dėl šios priežasties valstybės sąskaitų požiūriu tokios šalys kaip Kolumbija suprato, kaip smarkiai padidindamos valstybės išlaidas, jos turėjo pakoreguoti savo deficito tikslus. Taigi didžioji dalis ekonominių išlaidų, kurias patiria šis migracijos iššūkis, tenka Lotynų Amerikos šalims.
Tačiau, be ekonominių išlaidų, kurias šis pasitraukimas reiškia Lotynų Amerikos valstybėms, kaip vyko Venesuelos imigracijos integracija?
Nors venesueliečių išsilavinimas yra aukštas, daugeliu atvejų aukštesnis nei tokių šalių kaip Peru ar Ekvadoras gyventojų, jiems trūksta pakankamai finansinių išteklių. Taigi, Venesuelos gyventojai dirbo darbus, neatitinkančius jų studijų lygio, kurie išliko laikinų sutarčių dėka. Yra daugybė žmonių, kurie net išgyvena neoficialios ekonomikos dėka, neturėdami sutarties ir dirba nelabai produktyviuose sektoriuose. Deja, šis darbo neformalumas pasirodo gana įprastas tarp Venesuelos gyventojų.
Venesuelos imigracijos įtraukimas į oficialią ekonomiką yra sudėtingas ir jos įtraukimas peržengia darbo pasaulį. Daugelio Venesuelos gyventojų išteklių trūkumas daugeliu atvejų sutrukdė jiems mokytis mokykloje, nepamiršdamas, kad jie nežino, kaip veikia švietimo sistema, ar rimtų papildomų sunkumų, kuriuos sukelia dokumentų trūkumas. Visa tai reiškia didesnį spaudimą visuomenės švietimui.
Skyrius, kurio negalima pamiršti, yra ir sveikatos planas. Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad yra daugybė Venesuelos gyventojų, kurie nelankė sveikatos centrų, nes neturi pakankamai finansinių išteklių ir neturi sveikatos draudimo, pagal scenarijų, kai sveikatos išteklių trūkumas taip pat yra nepaprastas. aktualumas.
Akivaizdu, kad masinis emigravimas, kaip antai Venesuelos diaspora, yra iššūkis ir socialinė bei ekonominė drama Venesuelos sienose ir už jų ribų.