Bankų sektorius prarado svorį finansuodamas pasaulio ekonomiką. Likvidumas pasaulyje sklinda kitais būdais, o tradicinė bankininkystė, atrodo, atsilieka. Tuo pačiu metu JAV doleris auga nesustabdomu greičiu ir išlieka besivystančių šalių ekonomikos pasirinkimo valiuta ieškoti finansavimo už jų sienų.
Nuo 2008 m. Pasaulinės finansų krizės radikaliai pasikeitė tarptautinio kredito raida ir jos tekėjimo būdai. Tiek, kad tarptautinis kreditas subjektams, kurie nėra bankai, išaugo nuo 33% pasaulio BVP (2015 m.) Iki 38% pasaulio BVP (2018 m.), O bankai nepriaugo svorio.
Kitaip tariant, išaugo kreditas, įgyjamas tarptautinėse finansų rinkose. Žinoma, bankai prarado svarbą šiam finansavimui.
Bankai praranda svorį tarptautinio kredito srityje
Kai įmonė, fizinis asmuo ar šalis reikalauja kredito už savo ribų, suprantame, kad ji yra tarptautinės kredito rinkos dalis.
Atsižvelgdami į tai ir naudodamiesi žemiau pateikto grafiko rezultatais, galime pamatyti, kaip tarptautiniai skolos vertybiniai popieriai priaugo svorio bankų paskolų nenaudai.
Ką visa tai reiškia? Visa tai apibendrinta dviem klausimais:
- Tarptautiniai skolininkai mieliau finansuojasi skolos vertybiniais popieriais tarptautinėse rinkose, o ne skolinasi iš bankų.
- Tuo pat metu pageidaujama finansavimo valiuta (ne tik skolos vertybiniai popieriai) yra doleris.
Pirmiau pateikiamos dvi nepaprastai svarbios detalės. Pirma, tai rodo, kad bankai praranda svorį suteikdami kreditą tarptautinėse kredito rinkose. Antra ir ne mažiau svarbu, kad tai, kas pasakyta, rodo, kad ekonomika vis labiau priklauso nuo dolerio. Kadangi vis daugiau ir daugiau finansuojama doleriais nei kitomis valiutomis.
Antrasis punktas suteikia Jungtinėms Valstijoms galios padėtį ekonomikų atžvilgiu, kurios skolą įgyja JAV doleriais. Iš šios paskutinės išvados iškeliame labai įdomų klausimą: ar tarptautinis kreditas išsivysčiusiose ir besiformuojančios ekonomikos šalyse eina tais pačiais keliais?
Išsivysčiusios ekonomikos šalys teikia pirmenybę skolos vertybiniams popieriams
Ne visose rinkose situacija yra vienoda. Mes galime atskirti besivystančią ekonomiką nuo išsivysčiusios ar pažangios ekonomikos.
Aukščiau pateiktas grafikas atspindi, kaip pažengusios ekonomikos, kai jos eina į tarptautines rinkas, teikia pirmenybę skolos vertybiniams popieriams. Tuo tarpu besiformuojančios ekonomikos šalys labiau kreipiasi į banko paskolas.
Tačiau nors besivystančios ekonomikos šalys ir toliau reikalauja palyginti daugiau banko paskolų tarptautinėse rinkose, galime pastebėti, kaip skirtumai nyksta. Taigi, jei tai tęsis, tarptautiniai skolos vertybiniai popieriai gali įsitvirtinti bankų paskolose.
Neturėtume sėdėti ant kėdės, tačiau, be jokios abejonės, technologijos ir efektyvesnės bei sujungtos finansų rinkos gali lemti pasaulinės ekonomikos bankininkystę.
Besivystančios ekonomikos šalyse doleris gauna sveikus skaičius
Tuo pačiu metu, kai bankai praranda svarbą tarptautinėse kreditų rinkose, doleris gauna sveikus skaičius. JAV valiuta stiprėja visose rinkose (Azijoje, Europoje ir Lotynų Amerikoje). Ypač tai aktualu paskutiniame žemyne.
Euras ir Japonijos jena turi mažai įtakos dolerio atžvilgiu. Bet ne tik tai, nors Europos ir Japonijos valiutų svarba išliko pastovi, doleris ir toliau kuria didesnį skirtumą.
Tai, kas iš tikrųjų reikšminga dolerio pažangai, yra susijusi ne tiek su pačios valiutos svarba. Tai, kas iš tiesų reikšminga, yra potencialus kylančios ekonomikos šalių pažeidžiamumas. Vis didesnė priklausomybė nuo valiutos, ypač nuo dolerio, lemia JAV galią prieš jas. Kadangi Federalinės atsargos (FED) pakeitė pinigų politiką, gali sukelti nepageidaujamą poveikį šių ekonomikų finansų sistemoms.
Po to mes prieiname dvi išvadas, kurios tapo akivaizdžios šio straipsnio metu. Banko nejudėjimas ekonomikoje yra faktas, kuris atsispindi tarptautinėje kredito rinkoje. Be to, šiame bankininkystės procese doleris stiprėja tokioje aplinkoje, kurioje besivystančios ekonomikos šalys vis labiau priklauso nuo šios valiutos.