Technologijos ir technologinis pasaulis užvaldė visuomenę. Technologijų pažanga yra didelė ekonomikos našta. Toks svoris, kad nesėkmė sistemoje gali atskleisti didelius pasaulio BVP susitraukimus.
Tai neatrodo mums nauja ir neatrodo keista, jei kalbėtume apie tai, kad pasaulinė ekonomika, taip pat ir pati visuomenė, yra visiškai pasinėrusi į skaitmeninį amžių ir naująją technologinę revoliuciją. Toks laipsnis, kad šių metų Davoso forumas didžiąją susitikimo dalį skyrė kalboms apie šias naujas technologijas, taip pat apie jų naudojimo poveikį ekonomikai.
Kaip matyti, ši technologinė revoliucija sukelia visiškai trikdančius pokyčius ekonomikoje, taip pat pačių ūkio subjektų, sudarančių pasaulinę ekonomiką, elgesyje ir įpročiuose. Skaitmeninimas įsitvirtino įmonėse, visiškai pakeisdamas jų stigmas ir procesus bei pritaikydamas juos naujai skaitmeninei aplinkai.
Paprasčiausiai, apsižvalgę aplink save, galime suprasti, kiek daug įpročių, kuriuos mes išsiugdome kasdien ir kurie atrodo visiškai įprasti ir kasdieniai, buvo tik prieš 5 metus. Patys „WhatsApp“, „Google“, „Facebook“, „Instagram“, „Glovo“ ar „Uber“ yra įmonės, kurių gyvenimo istorija labai trumpa, tapo mūsų ekonomikos verslo gigantais.
Tokie atvejai kaip „Amazon“, įmonė, visiškai išnaikinusi mažmeninės prekybos sektorių, sunaikinusi visas sistemas, kurios iki pat savo gimimo buvo žinomos ir visiškai sukėlė sektoriaus revoliuciją, yra aiškus pavyzdys, kad pasaulis linksta į skaitmeninę erdvę ir kad, kaip teigia Bill Gatesas sakė, kad jei neprisitaikysime prie šio pokyčio, liksime nuošalyje.
Didelė ir pavojinga priklausomybė
Manau, labai aišku, kad šioje ekonomikoje visiškai pasikeitė būdas. Žaidimo taisyklės pasikeitė ir šiandieninės įmonės susiduria su naujais konkurentais, atsižvelgiant į skaitmeninimo poveikį įgalinant globalizacijos teikiamą pasaulinį konkurencingumą. Šalių tarpusavio ryšys yra faktas ir įmonės turi prie jo prisitaikyti.
Kaip ir verslas, ekonomika taip pat pasisuka 180 laipsnių kampu. Ekonomikos matavimo būdas šiandien yra visiškai kitoks. Nenuostabu, kad pirmaujančioms pasaulio įmonėms pasikliaujant naujomis technologijomis ir skaitmenine aplinka, šoko poveikis skaitmeniniame pasaulyje tapo nepaprastai aktualus pasaulio ekonomikoje.
Remiantis „Capital Economics Research“ atliktais tyrimais, sukrėtimas skaitmeniniame pasaulyje, ypač jei internetas kelias dienas nukris, pasaulio ekonomika sumažės. Tai daro didelę įtaką bendrajam vidaus produktui iki 0,1%. Kaip matome, kažkuo, kuo anksčiau nebuvo galima patikėti.
Jei pažvelgsime į pirmaujančių pasaulio bendrovių reitingą, tai mus apžvelgia, paaiškina, kodėl šis didelis poveikis ekonomikai ir toks staigus sulėtėjimas. Kaip matome joje, reitingas rodo aiškią technologijų kompanijų lyderystę verslo pasaulyje, o tai rodo, kad ekonomikai vadovaujančios įmonės savo funkcijoms plėtoti priklauso nuo interneto.
Nuo interneto priklauso ne tik didelės įmonės
Be bankininkystės, tokios įmonės kaip „Alphabet“, „Facebook“, „Apple“, „Amazon“, „Alibaba“ ar kitos bendrovės, kurios yra tarp aukščiausių reitingo pozicijų, taip pat yra įmonės, kuriose jų kasdienės funkcijos priklauso nuo interneto naudojimo. Taigi sumažėjus tai įmonei, o kartu ir rinkoms bei ekonomikai, būtų padaryta milijoninių nuostolių.
Taigi sakome, kad kelių dienų interneto avarija gali turėti neigiamą poveikį, dėl kurio susitraukia bendrasis vidaus produktas. Jei sustosime ir pagalvosime apie visą dieną internete vykdomą veiklą, galime suprasti, ką jos išjungimas sukeltų porai dienų įmonėms visame pasaulyje.
Milijonieriaus pažeidžiamumas
Bet ne visos yra nelaimės. Kaip galima įsivaizduoti, šios tokio masto įmonės nebūtų ten, kur yra, jei dar nebūtų parengusios alternatyvių nenumatytų atvejų planų šio aspekto situacijose. Tiesą sakant, galimybė rasti perspektyvų sprendimą dėl tokio technologinio šoko, koks buvo aptartas aukščiau, reiškia, kad BVP susitraukimas neviršija 0,1%, nes šis sprendimas įvyktų greitai ir efektyviai.
Tačiau technologijų analitikai baiminasi kitokių sukrėtimų. Šiuo atveju kalbėjome apie technologinį pažeidžiamumą. Įsilaužimas į pažeidžiamiausius portalus ir prarastas vartotojų pasitikėjimas technologijų sektoriumi. Atvejo, kurį mums pavyko pamatyti ir su juo gyventi, nes nuolatiniai įsilaužimai ir jo per didelis pažeidžiamumas privertė jį gauti milijoninius nuostolius.
Tai labiausiai jaudina analitikus. Didelė dabartinio pasaulio ir jo ekonomikos priklausomybė nuo technologijų sektoriaus lemia, kad bet koks jo sukeltas šokas, poveikis ekonomikai būtų didesnis. Atsižvelgiant į tai, portalų pažeidžiamumas dėl įsilaužimų būtų blogiausias scenarijus, su kuriuo pasaulio ekonomika galėtų susidurti technologiniame pasaulyje.
Kas nutiktų, jei būtų įsilaužta į banką?
Padėkime save situacijai, kai nulaužta visa didelės bankų įmonės technologinė infrastruktūra, atskleidžianti tūkstančius banko sąskaitų ir indėlių, kuriuose visuomenė kaupia savo gyvenimo santaupas. Iškart, sužinojęs naujienas, bendrovės veiksmas būtų neišvengiamas masiškas kapitalo pašalinimas iš bankų subjektų, sumažinant jų likvidumą.
Atsiimdami visus šiuos indėlius, subjektai liktų be likvidumo tęsti savo ekonominę veiklą, nes jie neturėtų kapitalo skolinti skolininkams. Tai sukeltų mažesnį pasiskolinto kapitalo fondą, kuris tiesiogiai paveiktų ekonomiką ir galėtų sukelti žemyn nukreiptą spiralę, kuri paskatintų ekonomiką į nuosmukį.
Trumpai tariant, kaip matome, nors visi sako gražius žodžius apie technologijų sektorių, kaip garsusis „Dėdė Benas“ sakė „Marvel“ filme „Žmogus voras“: „Su didele jėga taip pat tenka didelė atsakomybė“. Taip atsitiko su technologijų sektoriumi, nes kartu su milžinišku augimu mūsų ekonomikoje jo dabar palaikomas svoris lemia aukštesnį atsakomybės lygį, galintį būti didelių ekonomikos problemų dalyviu.
Štai kodėl skaitmeninimas ir technologijos yra aiškus ateities ir to, ką pasaulis mums siūlo, vaizdas, tačiau jis turi ir toliau tobulinti savo techniką ir nuolat tobulėti, nes jos svoris ekonomikoje yra be galo didelis ir bet koks neigiamas poveikis leisk jam kentėti.
