Viešasis taupymas yra bendras ekonominių subjektų sutaupymas viešojoje erdvėje, kai jų surinktų viešųjų pajamų suma viršija viešųjų išlaidų, su kuriomis jie susiduria vykdydami savo ekonominę veiklą, sumą.
Šis taupymo būdas yra makroekonomikos sąvoka, todėl gali atsirasti bet kurios valstybinės įmonės, vyriausybės ar kitų nuo valstybės priklausomų organizacijų veikloje. Ekonominių suvestinių lygiu jie kartu su privačiu taupymu sudaro nacionalinio taupymo rinkinį.
Valstybės santaupų, deficito ir pertekliaus ryšys
Kaip ir bendrojo taupymo apibrėžimo atveju, valstybės taupymas suprantamas kaip skirtumas tarp pajamų ir faktinio vartojimo. Šiuo atveju kalbėdami apie viešąją ekonomikos sferą turėtume omenyje bendrą lėšų, kurias administracija ar vyriausybė saugo įvykdžiusi savo viešųjų išlaidų įsipareigojimus ir atsižvelgdama į ankstesnes pajamas, apimtį.
Gavusi valstybės lėšas surenkant mokesčius kitais finansavimo būdais, pavyzdžiui, parduodant valstybės skolą, valstybė privalo vykdyti savo socialinius įsipareigojimus išleisdama infrastruktūrai, sveikatai, mokėdama valstybės subsidijas ir išmokas ir kt.
Jei atlikus šį išlaidų darbą bus teigiamas pajamų ir išlaidų skirtumas (kuris ekonomiškai žinomas kaip fiskalinis perteklius), ši suma sudarys susidariusias visuomenės santaupas. Paskirtis, kuriai paprastai būdingas šis skirtumas, yra viešosios investicijos ir biudžeto punktų, skirtų valstybės išlaidoms ateityje tobulinti, tobulinimas.
Kai santaupos neatsiranda ir kas atsitinka, yra priešingai (pajamos yra mažesnės nei išlaidų lygis), tai yra fiskalinis deficitas.
Valstybės taupymas kaip ekonominis rodiklis
Visuomenės santaupų atsiradimas nebūtinai reiškia gerus Vyriausybės veiksmus. Tai paaiškinama, nes gali atsitikti taip, kad fiskalinio pertekliaus atsiradimas yra labai stiprios fiskalinės politikos, kuriai taikomi aukšti mokesčiai, arba nereikšmingų valstybės išlaidų planų pasekmė.
Abiem atvejais neigiamą ekonominę situaciją patiria visuomenė dėl savo įtakos privačių agentų (šeimų ir įmonių) veiklai.