Abejingumo kreivių žemėlapis

Abejingumo kreivės žemėlapis yra abejingumo kreivių rinkinys, kuris atspindi tam tikrą naudingumo funkciją.

Abejingumo kreivės žemėlapis atspindi skirtingus naudingumo lygius, kuriuos individas pasiekia vartodamas skirtingus prekių krepšelius.

Iš tikrųjų kiekviena abejingumo kreivė reiškia prekių derinį, kuris vartotojui teikia tą patį naudingumo lygį. Tokiu būdu abejingumo kreivių žemėlapis atskleidžia naudą, kurią galima pasiekti, kai keičiame (padidiname ar sumažiname) prekių kiekį, sujungiamą į suvartotą krepšelį.

Abejingumo kreivės žemėlapio diagrama

Toliau matome grafiką, vaizduojantį abejingumo kreivių žemėlapį.

Kaip matome, pirmame kvadrante (I zona) mes turime dvi prekes, o tolstant nuo kilmės pasiekiama didesnė abejingumo kreivė ir pasiekiamas aukštesnis naudingumo lygis.

Kai turime dvi blogybes (produktus ar paslaugas, teikiančias neigiamą naudą, pvz., Taršą), naudingumo lygis didėja artėjant prie kilmės. Tokiu būdu žemiausia naudingumo kreivė yra ta, kuri suteikia didesnį naudingumą vartotojui (žr. IV zoną)

Dabar, jei turime gerą ir blogą (kaip II ir III zonose), naudingumo lygis padidėja, kai turime didesnį prekių kiekį ir mažesnį blogio kiekį.

Taip pat verta paminėti, kad kai turime prekių (neblogų), padidėjęs vartojimas padidina naudingumą iki soties, kai vartotojas nebenori toliau vartoti (jis patenkintas). Be to, kai vartojame daugiau nei vieną prekę, gaunamas papildomas naudingumas mažėja, šis reiškinys vadinamas ribinio naudingumo mažėjimo dėsniu.

Abejingumo kreivės žemėlapio ypatybės

Čia yra trys pagrindiniai abejingumo kreivės žemėlapio bruožai.

  • Abejingumo kreivės nesikerta.
  • Abejingumo kreivės žemėlapis atspindi tam tikro vartotojo pageidavimus. Vadinasi, dviejų vartotojų žemėlapiai neturi būti vienodi. Vartotojai gali skirtingai pasirinkti prekes ir paslaugas
  • Žemėlapyje yra be galo daug abejingumo kreivių

Abejingumo kreivės

Kiekviena iš abejingumo kreivių parodo skirtingus derinius tarp dviejų prekių, kurios praneša apie tą patį žmogaus pasitenkinimą ir kurioms teikiama pirmenybė, palyginti su kitomis kombinacijomis.

Tai atsekama paprasčiausiai paklausus asmens, kokio prekių derinio jie nori, pavyzdžiui: 10 rašiklių ir 5 pieštukų; 15 rašiklių ir 3 pieštukai; arba 20 rašiklių ir 2 pieštukai. Šis asmuo yra abejingas bet kuriai iš šių trijų galimybių. Atkreipkite dėmesį, kad didėjant vienai parinkčiai, mažėja kitos galimybės. Turint omenyje tai, kad kai turėsime daug vienų ir mažai kitų, labiau įvertinsime tą, kurį turime mažiau (su įprasta preke). Tęsiant pavyzdį, jei pradėsime nuo pirmojo krepšelio (5 pieštukai ir 10 rašiklių), norėdami gauti dar 5 rašiklius, šiam asmeniui reikės 2 pieštukų. Bet kitame etape, nes jam liko tik 3 pieštukai, jei norime, kad jis liktų abejingas, jie turės jam padovanoti 5 rašiklius už vieną pieštuką.