Per pastaruosius kelerius metus buvo daug kalbama apie gelbėjimą. Spaudoje, radijo laidose ir televizoriuose šis žodis nuolat buvo žurnalistų ir ekonomistų lūpose. Tokią ekonomiką kaip Graikija ir Argentina teko gelbėti visiškai, o Ispanijai teko gelbėti banką. Neabejotinai daug kalbėta apie gelbėjimą, tačiau mažai apie priežastis, dėl kurių ekonomika turi būti gelbėjama, apie sąlygas, kurias reikia gelbėti, arba apie pasekmes, kurias ekonominė pagalba turi gelbėjimui.
Kai Graikijos ar Argentinos pilietis išgirsta žodžius Tarptautinis valiutos fondas (TVF), jų reakcija nėra visiškai teigiama. Graikijoje nuo 2010 m. Ir 2012 m. Graikijos šaliai įvyko klaida ir vadinamoji „troika“ (TVF, Europos centrinis bankas ir Europos Komisija) turėjo įsikišti gelbėdama Graikijos bankus ir kovodama su aukštu valstybės skolos lygiu. Dėl to graikams teko patirti griežtas taupymo priemones.
Savo ruožtu praėjusiais 2018 m. Argentina sutiko su TVF gelbėti 50 000 milijonų dolerių. Toks buvo Argentinos ekonomikai reikalingo gelbėjimo dydis, kad bendra gelbėjimo suma sudarė apie 10% Argentinos bendrojo vidaus produkto (BVP). Kaip ir Graikijoje, Argentina turės vykdyti savo ekonomikos konsolidavimą vykdydama griežto taupymo programą.
Nors Ispanijai teko susidurti su finansinio sektoriaus gelbėjimu, jos nereikėjo priversti prašyti visos ekonomikos gelbėjimo. Daugelyje taupomųjų bankų buvo labai didelis disbalansas, o valstybė turėjo įsikišti į tokius didelius subjektus kaip Bankia. Nors gelbėjimas buvo nukreiptas į bankų sektorių, Ispanija taip pat turėjo sutikti su daugybe makroekonominių sąlygų, įskaitant koregavimo priemones.
Kas yra išpirkos ir kaip jos prašoma?
Bet kas yra gelbėjimas? Gelbėjimas susideda iš finansinės paramos šaliai, kuri negali vykdyti savo skolų mokėjimo įsipareigojimų. Taigi Europos atveju už „pagalbos“ suteikimą bus atsakinga „troika“ (Europos centrinis bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Komisija).
Vyriausybė žengs pirmąjį žingsnį, oficialiai paprašydama jo kaip Eurogrupės pirmininko. Kai bus paprašyta finansinės pagalbos, Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pradės vertinti pagalbos prašymą.
Įvertinimas prieš finansinį gelbėjimą
Atliekant šį pirmąjį vertinimą bus įvertinta, kurioms finansų įstaigoms tai daro poveikį, kokia jų įtaka ekonomikoje, kokios ir kaip turėtų būti pertvarkytos. Taip pat bus atsižvelgta į valstybės biudžeto gelbėjimo poveikį valstybės deficitui ir valstybės skolai.
Atsižvelgiant į šį išankstinį vertinimą, bus nustatytos išpirkos grąžinimo sąlygos ir interesai, su kuriais turi susidurti prašančioji šalis.
Vykdydama prašomą gelbėjimą vyriausybė turi nustatyti, kuriems finansiniams subjektams reikalingas gelbėjimas ir kokia suma. Taip pat turite nurodyti, kokios formulės bus naudojamos pertvarkant bankų sektorių, tai yra, ar bus nacionalizacija, ar kapitalo injekcijos.
Derybos ir finansinio gelbėjimo sąlygos
Kitas etapas bus derybos dėl gelbėjimo sąlygų. Tam reikės derybų su TVF. Europos šalies atveju bus įtrauktos Europos Sąjungos institucijos.
Taupymo priemonės
Tačiau prieš prašant gelbėjimo, kaip ir bet kurios paskolos atveju, būtina, kad vyriausybė atidžiai išnagrinėtų sąlygas. Ir tai, kad išgelbėtos šalys yra priverstos priimti griežtas prisitaikymo programas. Šios taupymo priemonės apima mokesčių didinimą, atlyginimų mažinimą, viešųjų paslaugų mažinimą, viešojo sektoriaus samdomo personalo atleidimą ir reikšmingą socialinės paramos mažinimą.
Akivaizdu, kad gelbėjimas nėra teikiamas nemokamai ir kad vyriausybės, kurios jų prašo, turi vykdyti griežtą taupymo politiką. Paprastai išgelbėtos šalys taiko taupymo priemones, kad sumažintų valstybės deficitą ir valstybės skolos lygį.
„Trojka“ bus atsakinga už išgelbėtų subjektų priežiūrą ir banko restruktūrizavimo planų vykdymą. Kita vertus, išpirkos pinigai bus pristatyti etapais, visa tai tol, kol bus laikomasi sutartų sąlygų.
Finansinio gelbėjimo prašymo pasekmės
Kitas klausimas, kurį reikia užduoti, yra koks yra gelbėjimo poveikis vertybinių popierių rinkai? Ir rizikos premijoje?
Tai, kad šalis reikalauja gelbėjimo, rinkos supranta kaip ekonominio pažeidžiamumo simptomą. Tai reiškia, kad akcijų rinkos reaguoja neigiamai.
Prisiminkime, kad rizikos premija yra palūkanos, kurias šalis moka pati finansuoti įsiskolindama. Ši priemoka nustatoma referencinės šalies (paprastai Vokietijos ar JAV) atžvilgiu. Na, prašymas gelbėti laikomas silpnumo, rizikos nacionalinei ekonomikai ženklu. Taigi rizikos premija linkusi šokti į viršų, kaip nutiko, kai Ispanija paprašė banko išgelbėjimo, kai rizikos premija viršijo baimingą 500 taškų barjerą.