Fordizmas yra grandinės gamybos sistema, kurią Henris Fordas įdiegė nuo 1908 m.
Pagaminęs pirmąjį modelį („Ford T“), kuris buvo labai sėkmingas „Ford“ kompanijos pardavimuose, amerikiečių verslininkas nusprendė įdiegti šią gamybos sistemą visose savo gamyklose. Nors Fordizmas pradėtas įgyvendinti dvidešimto amžiaus pradžioje, tik 1930-aisiais jis pradėtas kurti kaip apibendrinta gamybos sistema. Nuo 1930 iki 1970 metų tai buvo vyraujanti sistema produktyvioje sistemoje.
Jo kilmė kyla iš taylorizmo pagerėjimo. Tai reiškia, kad Fordizmas yra Taylorizmas, sustiprintas mechanizacijos. „Ford“, skirtingai nei Tayloras, atsižvelgia į gamybą ir visą darbą, kuris kartu pagerina rezultatus.
Prieš parodydamas šios gamybos sistemos ypatybes, Fordizmas sugeba žengti toliau. Įvairių autorių teigimu, Fordizmas išeina už ekonominės sferos ribų, kad pasiektų filosofinį ir politinį lygį. Tiesą sakant, pats Fordas teigė, kad vienas iš jo tikslų buvo paversti darbininkų klasę turtinga klase. Reikėtų pažymėti, kad produktyvumas labai išaugo - nuo 2% XIX a. Pabaigoje iki 6% XX a. Viduryje.
Fordizmo charakteristikos
Toliau pamatysime pagrindines savybes:
- Tai pagrįsta grandinės gamyba.
- Sumažina su gamyba susijusias išlaidas.
- Sumažėja gamybos laikas.
- Ji specializuojasi darbe mažuose ir labai specifiniuose procesuose.
- Pašalinkite darbuotojo darbo laiko lankstumą.
- Jis siūlo darbuotojui padidinti darbo užmokestį, kad jis galėtų vartoti savo gaminamus produktus.
- Darbo mechanizavimas.
- Montavimo ar surinkimo juostos naudojimas.
- Nekvalifikuotos darbo jėgos naudojimas.
Fordizmo krizė
Nepaisant 29 metų krizės, Fordizmas išgyveno tikrai klestėjimo laiką iki 1970-ųjų. Jo augimas ypač gerai įvyko po Antrojo pasaulinio karo.
Darbo mechanizavimas, surinkimo juosta ir išlaidų mažinimas nustatė ribas. Kai kurias jo problemas sukėlė nekvalifikuotų darbuotojų galios padidėjimas dėl žymiai padidėjusio skaičiaus, didesnė klaidų tikimybė dėl didelio gamybos dydžio ir sunkumai, kylantys ją pakartojant kitose geografinėse vietovėse. Prie to dar būtų galima pridurti darbuotojų demotyvavimą dėl užduočių monotonijos, procesų atlikimo nevienodu laiku ir vis intensyvesniu gamybos ritmu.
Postfordizmas ir toyotizmas
Po Fordizmo atsirado du nauji judėjimai. Viena vertus, postfordizmas ir, kita vertus, žaislizmas. Postfordizmas nuo Fordizmo skiriasi mašinų pakeitimu darbuotojais, informacinių technologijų naudojimu ir produktu pagrįstu požiūriu, skirtu tikslinei auditorijai. Savo ruožtu „Toyotism“ vengia masinės gamybos, tik patvirtindamas pardavimą apsiriboja gamyba.