Socialinio mokymosi teorija
Socialinio mokymosi teorija yra pagrįsta tuo, kad vaikai mokosi per socialinę aplinką, stebėdami, ką joje atlieka, taip pat jų mokymuisi šiame kontekste gali turėti įtakos trečiosios šalys.
Socialinio mokymosi teorija atsirado XIX a. Cornello Montgomery darbe, kuris atliko daugybę tyrimų, siekdamas nustatyti, kad socialiniame mokyme dalyvavo keletas aiškiai diferencijuotų etapų:
- Artimas kontaktas.
- Kitų žmonių stebėjimas ir mėgdžiojimas.
- Sąvokų įsisavinimas.
- Elgsenos pavyzdžiai.
Dėl šių tyrimų ir vėlesnių kitų tyrėjų, įskaitant psichologą Albertą Bandurą, indėlio buvo padaryta išvada, kad asmuo gali mokytis stebėdamas ir mėgdžiodamas, nors tai, kad šis modelis kartosis ateityje, tai priklausys nuo jų pačių savybes ar net dėl asmens motyvacijos.
Pagal Banduros teoriją, norint, kad teorija būtų efektyviai vykdoma, svarbu atsižvelgti į keturis veiksnius: atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta be jokių trukdžių, išlaikyti tai, į ką atkreipėme dėmesį, atkurti matytą elgesį ir jausti ypatinga motyvacija pakartoti dar kartą arba imituoti tokio tipo pasirodymą, kuris buvo pastebėtas nuo pat pradžių.
Taip pat yra kitų veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti socialinio mokymosi teorijoje. Tai yra bausmės arba teigiami ar neigiami sustiprinimai, kurie bus naudojami tam elgesiui modeliuoti.
Kokie žinomi socialinio mokymosi teorijos elementai?
Tai yra ryškiausi elementai:
- Stebėjimas: Tai galima išmokti stebint. Pavyzdžiui, kai vaikas namuose pastebi, kad su gyvūnu elgiamasi gerai ir jis buvo išauklėtas tomis vertybėmis, greičiausiai toks pasikartojimo ir pagarbos gyvūnų pasauliui elgesys pasikartoja.
- Proto būsenos: Tai ne tik stebėjimas, bet ir dėmesys tam, kas žiūrima, kad būtų skatinamas mokymasis ir žadinamas individo susidomėjimas. Išlaikymo ir įsiminimo svarba bus žingsnis, kuris labai paveiks faktą, kad šis elgesys imituojamas ateityje.
- Žaisti: Kad mokymasis būtų efektyvus, reikia atkurti pastebėtą elgesį.
- Motyvacija: Norint, kad šis elgesys būtų atkurtas, būtina turėti specifinę motyvaciją.
- Sustiprinimai ir bausmės: Jie yra elementai, kurie paprastai įsikiša į socialinio mokymosi procesą. Pavyzdžiui, jei motina moko sūnų važiuoti dviračiu, praktikuoja tai priešais save, o vaikas sugeba išmokti, o mama už tai jam atlygį skiria, labai tikėtina, kad toks elgesys pasikartos. Priešingai, jei vaikas nubaustas už tam tikrą elgesį, jis tikrai bus nebandęs to kartoti. Kadangi žinosite, kad negausite pelno, taip pat būsite už tai nubaustas.
- Atmosfera: Yra aplinkų, kuriose vaikas labiau linkęs mokytis. Pavyzdžiui, muzikantų šeimoje vaikas greičiausiai bus motyvuotas mokytis muzikos, groti instrumentais ar net rašyti dainas. Čia labai kišasi aplinka, kurioje auga vaikas, ir tėvų motyvacija išmokyti jį išmokti įvairių dalykų.
