Susvetimėjimas pagal Karlą Marxą yra darbuotojo atskyrimas nuo jo gaminamo objekto. Taigi abu jie traktuojami kaip atskiri subjektai.
Kitaip tariant, susvetimėjimas yra procesas, kurio metu darbuotojas tampa kažkuo kitu, o ne jo darbo produktu, kuris virsta preke.
Marxas tai paaiškina taip veikale, kur jis iškelia šią susvetimėjimo teoriją „Ekonominiai ir filosofiniai rankraščiai“ 1884 m.Darbas, kurį gamina, jo produktas susiduria su keista būtybe, kaip su gamintoju nepriklausoma jėga«.
Tada Marxas pabrėžia, kad dėl susvetimėjimo darbuotojas praranda kontrolę dėl savo pastangų vaisiaus ir tampa objektu, kuris bus naudingas kapitalistui.
Susvetimėjimo pasekmės
Marxas perspėja apie įvairias susvetimėjimo pasekmes. Pirma, darbininko darbas tampa preke, kuri yra svetima (parduodama). Taigi asmuo atlieka užduotį mainais į atlyginimą.
Antra, darbuotojo pastangų produktas tampa kontroliuojamas kito ir paverčiamas privačia nuosavybe (kurią kapitalistui priklauso, kad paprastai parduotų).
Šiuo metu Marxas pabrėžia faktą, kad kas gamina prekę, nepaisant to, kad tai yra jų darbo vaisius, turi mokėti už ją, kad ją turėtų.
Tada dar vienas svarbus dalykas, į kurį užsimena Marxas, yra darbuotojo ir jo veiklos atsiejimas net emociniu lygmeniu. Taigi asmuo darbinę veiklą jaus ne kaip savo, bet kaip kažkokį svetimą dalyką, kuris taip pat nesuteikia jam pasitenkinimo, o greičiau reiškia auką.
Marxas taip pat tvirtina, kad dėl susvetimėjimo individas nesijaučia patenkintas savo darbu. Taigi ji kuo labiau jo vengia, prisiglaudusi prie kitų užduočių.
Trumpai tariant, darbo veikla, pasak Marxo, tampa tuo, kas nepriklauso darbininkui, ir yra tik priemonė gauti pinigų, kuriuos būtų galima vartoti.
Susvetimėjimas ir ideologija
Marxas sukuria paralelę tarp darbuotojo ir kapitalisto santykio su santykiu, kuris susidaro tarp asmens ir jo dievo. Antruoju atveju asmuo dalį savo pastangų perduoda ne kapitalistui, o dieviškam subjektui.
Panašiai reikėtų pažymėti, kad susvetimėjimas neapsiriboja vien tėvynine ar darbo jėga, bet jis perkeliamas į ideologinę ir politinę plotmę su potekstėmis, kaip suprantama, kad ekonominė sistema turėtų veikti. Tai, nes patys darbuotojai, pastebi Marxas, galų gale yra įsitikinę, kad kapitalistas turi teisę pasisavinti jų gaminamas prekes.