Šalies kainų lygis yra svertinis jos prekių ir paslaugų kainos vidurkis. Naudojami svoriai paprastai yra susiję su kiekvienos prekės ar paslaugos santykine svarba žmonių vartojimui ar nacionalinei gamybai.
Kainų lygis atspindi vidutinę prekių ir paslaugų vertę ekonomikoje tam tikru laiko momentu.
Jo skaičiavimo formulė yra tokia:
kur:
- NP = Laikotarpio kainų lygis.
- Pi = Prekių ir paslaugų kainos (i: 1… n).
- a, b, … = Svoriai.
- n = Į skaičiavimą įtrauktas prekių ir paslaugų skaičius.
Kainų lygio pavyzdys
Tarkime, kad ekonomika turi tik dvi prekes - A ir B, kurių vartojimo lygis yra vienodas. Jų kainos yra 100 ir 500. Tada kainų lygis yra: (100 + 500) / 2 = 300.
Tarkime, kad kito semestro A ir B kainos pasikeis į 150 ir 600. Kainų lygis bus 375. Tada galima sakyti, kad kainų lygis padidėjo.
Ankstesniame skaičiavime naudojami svoriai buvo lygūs 1. Taip pat galima apskaičiuoti svertinį vidurkį, naudojant skirtingą kiekvienos prekės ar paslaugos svorį.
Kainų lygio kitimas
Kainų lygio kitimas siekia atspindėti piliečių pragyvenimo išlaidų pokyčius.
Kai kainų lygis per tam tikrą laikotarpį padidėja, sakoma, kad yra infliacija, kai ji krinta, defliacija.
Kainos lygio ir kainų indekso ryšys
Kainų indeksas atspindi bendro kainų lygio judėjimą tarp dviejų laikotarpių (dienos, mėnesio ir kt.). Jis apskaičiuojamas kaip dviejų kainų lygių santykis arba koeficientas ir paprastai išreiškiamas procentais. Pagrindiniai kainų indeksai yra BVP defliatorius ir VKI.
Verta paminėti, kad informacija apie kainų indekso sudarymą turi būti kartkartėmis atnaujinama. Taip yra todėl, kad vartotojų elgesys ir prekių bei paslaugų pasiūla laikui bėgant gali keistis. Taigi, pavyzdžiui, šiandien interneto (plačiajuosčio ar kitos terpės) vartojimas yra didžiulis ir yra svarbus reprezentacinio vartotojo krepšelio elementas. Tai neįvyko iki XXI amžiaus, kai internetas buvo mažai žinomas ir beveik prabangus.