Kultūrinis skurdas yra skurdo rūšis, nurodanti asmens negalėjimą naudotis kultūrinio pobūdžio paslaugų ir veiklos vartojimu.
Kultūrinis skurdas yra negalėjimas, kurį rodo asmenys, kurie visuomenėje negali naudotis kultūrinio pobūdžio veiklos ir paslaugų vartojimu.
Visada, remdamiesi populiacija, kurioje šie asmenys rodomi kaip demografiškai ir socialiai panašūs asmenys. Kultūrinis skurdas yra skurdo rūšis, rodanti mažiau išsivystymo tose šalyse, kurios jį pateikia. Na, kultūros ir švietimo skatinimas taip pat atneša didesnį intelektinį vystymąsi.
Šis skurdo tipas paprastai yra susijęs su tomis teritorijomis, kuriose yra kitų rūšių skurdas, trukdantis, pavyzdžiui, gauti išsilavinimą.
Kultūrinis skurdas tapo labai aktualus pastaraisiais metais, kai atsirado tokių iniciatyvų kaip „oranžinė ekonomika“, siekiant neutralizuoti šią padėtį kai kuriose kylančios ekonomikos šalyse.
Kultūrinio skurdo priežastys
Tarp priežasčių, dėl kurių kyla kultūrinio skurdo padėtis, reikėtų pabrėžti šiuos dalykus:
- Švietimo prieinamumo stoka.
- Nedaug skatinama kultūra.
- Vyriausybės nesidomėjimas.
- Mažas pajamų lygis.
- Kitos skurdo rūšies buvimas.
- Nesidomėjimas gyventojais.
Tai, be kitų, yra keletas priežasčių, dėl kurių tam tikra vieta gali sukelti tokio tipo skurdą.
Kultūrinio skurdo pasekmės
Tarp kultūrinio skurdo padarinių reikėtų pabrėžti šiuos santykius:
- Mažai socialinės raidos.
- Kritinės dvasios trūkumas.
- Mažai naujovių ir kūrybiškumo.
- Motyvacijos ir paskatinimo trūkumas.
- Blogas įgūdžių ir gebėjimų ugdymas.
- Nesugebėjimas sukurti kvalifikuotų darbo vietų.
- Darbo rinkos nestabilumas.
- Mažos pridėtinės vertės ekonomika.
Taigi, be kitų, tai yra keletas pasekmių, kurias gali sukelti toks kultūros trūkumas.
Kaip kovojate su kultūriniu skurdu?
Pastaraisiais metais Amerikos Amerikos plėtros banko (IDB) ekonomistai sukūrė naujas teorijas, kurios bando skatinti naujas minties sroves, pasisakančias už kultūros skatinimą ir sklaidą besivystančiose šalyse. Šia prasme sukuriamos tokios sąvokos kaip „oranžinė ekonomika“, kuriomis siekiama skleisti kultūrą, taip pat su tokiu skatinimu susijusi nauda. Per šias koncepcijas siekiama plėtoti politiką, kuria siekiama sustiprinti kultūros ekonomiką.
Be to, tarp ekonominės naudos, kurią pabrėžia jos autoriai, kultūra yra puikus augimo variklis. Anot autorių, kultūros populiarinimas sukuria kūrybinę industriją, kuri galų gale gerina kitus sektorius, kuriems įtakos turi šis kūrybiškumas ir naujovės.
Galiausiai verta paminėti, kad menkas kultūros skatinimas tam tikrose besivystančiose ekonomikose daro būtiną politiką, kuri bando paskatinti šią situaciją.