Socialinės pažangos indeksas - kas tai yra, apibrėžimas ir sąvoka

Socialinės pažangos indeksas (IPS) yra rodiklis, leidžiantis išsamiau įvertinti žmonių gerovę visuomenėje, remiantis skirtingais socialiniais, kultūriniais ir aplinkos kintamaisiais.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) tapo ekonominiu rodikliu par excellence, pagal kurį matuojamas šalies išsivystymo lygis. Tačiau ekonominė plėtra savaime nėra lydima pažangos įvairiais visuomenei svarbiais klausimais.

Šis rodiklis reaguoja į poreikį išmatuoti socialinės pažangos raidą. Organizacija Socialinės pažangos imperatyvas apibrėžia šią sąvoką kaip „visuomenės sugebėjimą patenkinti pagrindinius savo narių žmogaus poreikius, aprūpinti juos elementais, kad jie galėtų pagerinti savo gyvenimo kokybę ir sudaryti sąlygas kiekvienam plėtoti savo potencialą“.

Socialinės pažangos indekso komponentai

Socialinė pažanga matuojama per 3 dimensijas, kurios grupuoja 12 komponentų, kuriuose yra labai specifinių kintamųjų matavimai. Toliau mes juos išsamiai apibūdinsime ataskaitoje Socialinės pažangos imperatyvas:

1 aspektas: pagrindiniai žmogaus poreikiai

• Mityba ir pagrindinė medicininė priežiūra: netinkamos mitybos procentas, kūdikių ir motinų mirtingumas, mirtingumas nuo infekcinių ligų.
• Vanduo ir sanitarija: galimybė naudotis geriamuoju vandeniu miesto ir kaimo vietovėse, galimybė naudotis sanitarijos infrastruktūra (tualetais ir kanalizacija).
• Būstas: prieinamas būstas, galimybė naudotis elektra.
• Asmens saugumas: žmogžudysčių skaičius, smurtinių nusikaltimų lygis, suvokiamas nusikalstamumas, mirtys eismo įvykiuose.

2 aspektas: sveikatingumo pagrindai

• Galimybė gauti žinių: raštingumo lygis, pradinio ugdymo, vidurinio ugdymo, lyčių lygybė mokyklose.
• Prieiga prie informacijos ir ryšių: interneto vartotojų procentinė dalis, mobiliojo telefono abonentų tarifas, spaudos laisvė.
• Sveikata ir gerovė: gyvenimo trukmė, mirtingumas nuo neužkrečiamųjų ligų, savižudybių rodiklis.
• Aplinkos tvarumas: šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, dėl oro taršos kylančios mirtys, nuotekų valymas.

3 aspektas: galimybės

• Asmens teisės: teisė į privačią nuosavybę, politinės teisės, saviraiškos laisvė, susirinkimų laisvė.
• Asmens laisvė ir pasirinkimas: garbinimo laisvė, paauglių santuokos procentas, korupcijos suvokimas.
• Tolerancija ir įtraukimas: religinė tolerancija imigrantų ir homoseksualų atžvilgiu.
• Galimybė gauti aukštąjį mokslą: aukštojo mokslo metai, nelygybė įgyjant išsilavinimą, pasaulinio lygio universitetai.

Visi šie matavimai gaunami iš nemokamos prieigos duomenų, kuriuos paskelbė specializuotos JT agentūros (tokios kaip FAO, PSO, JTVP, UNESCO), taip pat Pasaulio bankas, Pasaulio ekonomikos forumas, „Health Data“, „Gallup Polls“, „Freedom House“, „Higher“ Švietimas.

Socialinės pažangos indekso reitingai ir atitinkamos išvados

Atsižvelgiant į gautus duomenis apie kiekvieną šalį, kiekvieno sunaudoto matavimo koeficientas atliekamas ir galiausiai apskaičiuojama vertė nuo 0 iki 100, kai 0 yra mažiausia ir 100 didžiausia, kiekviena šalis klasifikuojama atitinkamoje grupėje pagal jų išsivystymo lygis:

• Labai aukštai.
• Aukštas.
• Vidutinio ūgio.
• Vidutiniškai žemas.
• Pagal.

Socialinės pažangos indekso išvados rodo, kad:

1. Tarp BVP vienam gyventojui ir socialinės pažangos indekso yra teigiamas ryšys.
2. Ekonominės plėtros ir socialinės pažangos ryšys nėra linijinis. Labai mažas pajamas gaunančiose šalyse nedideli BVP vienam gyventojui skirtumai yra susiję su didele socialinės pažangos pažanga. Tačiau kai šalys turi didesnes pajamas, socialinė pažanga gali augti arba sustoti.
3. Ekonominių rodiklių neįtraukimas leidžia griežtai išanalizuoti BVP vienam gyventojui ir socialinės raidos ryšį. Žmogaus raidos indeksas (HDI) turėjo skirtingus ekonominius ir socialinius rodiklius, todėl buvo sunku atskirti priežastį (ekonomikos augimą) ir pasekmę (socialinę raidą).

Socialinės pažangos indekso svarba

Socialinės pažangos indeksas detalizuoja ne tik šalies veiklos vertinimą apskritai, bet ir jos santykinius rezultatus konkrečiais klausimais. Tokiu būdu vyriausybės ir įmonės turi įrankius stebėti savo visuomenės pažangos raidą ir taip priimti geresnius sprendimus dėl viešosios politikos ir privačių bei viešųjų investicijų.

Visame pasaulyje „Social Progress Imperative“ organizacija (apskaičiuojanti IPS) padėjo suformuoti vietos veiklos tinklus, vienijančius vyriausybes, įmones ir NVO, kad socialinės pažangos indeksas būtų naudojamas kaip priemonė įvertinti stipriąsias ir silpnąsias puses bei imtis veiksmų, kurie pagerintų žmonių gyvenimus.

Šiame tekste apibendrinamas ir apžvelgiamas Porterio, M., dokumentas; Sternas, S.; Žaliasis M. (2017). Socialinės pažangos indeksas 2017 m. Socialinės pažangos imperatyvas.