Taupymo paradoksas, taupymo paradoksas ar taupumo paradoksas yra Keyneso teorija, teigianti, kad ekonominės recesijos metu, jei asmenys nuspręs sutaupyti daugiau, jie sutaupys mažiau.
Kaip gali atsitikti taip, kad jei kas nors nusprendžia sutaupyti daugiau, jis iš tikrųjų taupo mažiau? Atrodo keista, tačiau dėl šios priežasties tai yra paradoksas. Verta paminėti, kad paradoksas yra faktas, priešingas tam, kas mums atrodo logiška.
Johnas Maynardas Keynesas, šio paradokso sumanytojas, paaiškino, kodėl šis paradoksas įvyksta, ir pasikliovė savo bendros paklausos modeliu.
Taupymo paradokso paaiškinimas
Keynesui nutinka taip, kad dėl sumažėjusio vartojimo (C) sumažėja ekonominė veikla (BVP). Kodėl tai?
Jei agentai (šeimos ir įmonės) vartoja mažiau, verslininkai gauna mažiau pajamų. Kadangi jie gauna mažiau pajamų, jie turi atleisti dalį darbuotojų ir didėja nedarbas. Didindamos nedarbą, šeimos, bijodamos būti bedarbėmis, sutaupo daugiau, jei jas atleidžia iš darbo. Sunaikinus užimtumą, sumažėja šeimų pajamos, nes kai neturi darbo, paprastai uždirbi mažiau pinigų. Šeimos, susidūrusios su baime, taupo vis daugiau ir daugiau, todėl kiekvieną kartą gaunamos mažesnės pajamos, todėl bendras taupymas yra vis mažesnis.
Keynesas paaiškina savo taupymo paradoksą ekonomikos nuosmukio atvejais. Tai yra tais atvejais, kai manome, kad ūkio subjektų pajamos išlieka pastovios. Tai mes vadiname ekonomika ceteris paribus. Jei investicijos (I), vartojimas (C) ar kiti veiksniai didėja, paradoksas neišsipildo.
Bendros paklausos formulė
Norėdami išsamiau paaiškinti, kodėl įvyksta šis faktas, pasak Keyneso, turime žinoti visuminės paklausos (AD) formulę. Keyneso modelis teigia:
DA = C + I + G + (X - M)
Kur:
- DA = Bendra paklausa
- C = Bendras ūkio subjektų suvartojimas
- Aš = Įmonių investicijos
- G = Valstybės išlaidos
- X = Šalies eksportas
- M = Šalių importas
Pagrindinis šio paradokso raktas yra vartojimas (C). Kodėl? Nes jei taupome, mes nevartojame. Kitaip tariant, visko, ką skiriame taupymui, neskiriame vartojimui.
Norėdami toliau supaprastinti paaiškinimą, pasakysime, kad bendra paklausa (AD) yra nuoroda į visas ekonomikos pajamas. Šia prasme bendrasis vidaus produktas (BVP) ir bendra paklausa (AD) yra vienodi.
Taupymo paradokso pavyzdys
Kadangi galbūt visa tai taupymo paradoksas atrodo sumaišytas ir šiek tiek abstraktus, pamatysime pavyzdį su skaičiais. Tarkime, kad šie kintamieji:
- C = 80
- Aš = 10
- G = 10
- X = 5
- M = 5
BVP = 80 + 10 + 10 + (5 - 5) = 100
Tai yra, BVP arba DA yra lygus 100 piniginių vienetų.
Šeimos pajamos yra bendra vartojimo (C) ir santaupų (S) suma. Šioje ekonomikoje mes užmegsime tokius santykius:
Namų ūkio pajamos = C + S
Pridėjus viską, ką suvartojame, ir viską, ką sutaupome, trumpai tariant, turime visas gaunamas pajamas. Tarkime, taupymas (S) yra 20.
Šeimos pajamos = 80 + 20 = 100
Dabar mes tikrinsime asmenų, nusprendusių sutaupyti daugiau, ceteris paribus poveikį. Vietoj to, kad sutaupytų 20, jie nusprendžia sutaupyti 30. Vadinasi, nuo 80 suvartojimo sunaudoja 70. Taigi, jei jie nori sutaupyti daugiau, jie turės vartoti mažiau. Kas atsitinka, kai vartojimas (C) sumažėja? Pažiūrėkime:
- 80 valiutos vienetų suvartojimas
BVP = 80 + 10 + 10 + (5 - 5) = 100
- 70 valiutos vienetų suvartojimas
BVP = 70 + 10 + 10 + (5 - 5) = 90
Kaip matome formulėje, jei visi kiti kintamieji (investicijos, valstybės išlaidos, eksportas ir importas) išlieka to paties lygio ir vartojimas sumažėja dėl padidėjusio taupymo, tai atsitinka taip, kad BVP sumažėja nuo 100 iki 90 valiutos vienetų.
Kritika dėl taupymo paradokso
Labai svarbu suprasti, kad faktas, jog Keynesas, puikus ekonomistas, nustatė šį paradoksą, neturi reikšti, kad taip turi būti. Prisiminkime, kad susiduriame su tariamu ceteris paribus.
Ankstesniame pavyzdyje matėme, kaip ekonominė veikla sumažėja nuo 100 iki 90 dėl sumažėjusio vartojimo. Tačiau galėtume manyti, kad kadangi aktyvumas šalyje mažėja, verslininkai sugalvoja savo produktą parduoti užsienyje (eksportą).
Jei grynasis eksportas (X - M) padidėtų 10, tada BVP išliktų pastovus ir, apskritai tariant, šio paradokso neatsitiktų.
Dar viena kritika šiai Keyneso teorijai kyla iš tų, kurie teigia, kad taupyti nėra blogai. Jei ekonominiai agentai taupo dabar, veikla gali sumažėti. Tačiau ilgainiui visas šias santaupas galima panaudoti vartojimui ar investicijoms, o tai padidintų ekonominę veiklą.