Rinkos segmentavimo strategiją taiko kiekviena įmonė, nusprendusi padalyti visą rinką, kurioje konkuruoja, į grupes, turinčias vienodas savybes.
Žinoma, kad strategija būtų efektyvi, įmonė turi suskirstyti savo klientus į narių, turinčių panašius poreikius, patinkančius, norus ir pageidavimus, grupes. Kiekviena grupė sudaro skirtingą segmentą, tai yra, kiekviena grupė turi skirtis viena nuo kitos.
Todėl kiekvienas segmentas turi bruožų, kurie yra bendri tarp jo narių, todėl ji yra vienalytė grupė. Bet tuo pačiu metu jis turi būti nevienalytis tarp vienos ir kitos grupės, nes visi segmentai turi skirtis vienas nuo kito.
Be to, norėdama padalyti rinką į segmentus, įmonė turi turėti daug informacijos apie savo klientus, tada ji turi pasirinkti segmentą ar segmentus, kuriuos nusprendžia aptarnauti. Pasirinktas segmentas ar segmentai sudaro jo tikslinę grupę arba tikslinę įmonės rinką.
Segmentavimo strategijų tipai
Bendrovės dažniausiai naudoja segmentavimo strategijas:
1. Nediferencijuota segmentavimo strategija
Be abejo, šiuo atveju įmonė pripažįsta, kad rinkoje yra skirtingų segmentų, tačiau nusprendžia netaikyti konkrečios grupės. Todėl jis sutelkia dėmesį į visą rinką, naudodamas tą patį rinkodaros planą ir pateikdamas vieną pasiūlymą, kad patenkintų poreikį. Tai yra, jis nusprendžia tarnauti masinei rinkai.
- Privalumas: Nediferencijuotą segmentavimą naudojanti įmonė įgyja pranašumų siekdama aukštesnio gamybos efektyvumo lygio, o tai savo ruožtu padeda išlaikyti mažesnes gamybos ir rinkodaros išlaidas.
- Trūkumas: Svarbiausia rizika, su kuria susiduria įmonė, einanti į rinką su standartizuotu produktu, kyla, kai susiduria su konkurentais, kurie siūlo specializuotus produktus, kurie gali patenkinti rinkos poreikius aukščiausiu būdu.
2. Diferencijuota segmentavimo strategija
Priešingai, diferencijuotas segmentavimas reiškia, kad įmonė nustato ir parenka vieną ar daugiau segmentų, kuriuos nusprendžia aptarnauti. Kiekviename segmente pateikiami bendri bruožai ir charakteristikos, atitinkančios konkretų poreikį.
Iš tikrųjų įmonė kiekvienai grupei parengia specializuotą produktų ir rinkodaros planą. Jei sutelkiate dėmesį į vieną grupę, naudojate rinkos koncentracijos strategiją ir, jei taikote į kelis segmentus, naudojate kelių segmentų strategiją.
3. Nišos rinkos strategija
Vietoj to, nišos strategija taikoma tada, kai įmonė nusprendžia sutelkti visas savo rinkodaros pastangas siekdama aptarnauti palyginti nedidelį ir gerai apibrėžtą rinkos segmentą. Šios mažos grupės yra žinomos kaip nišinės rinkos, turinčios unikalių ir specifinių poreikių.
Visų pirma tai reikalauja, kad įmonė aiškiai suprastų ir suprastų tos mažos grupės, kurią ji pasirenka kaip savo tikslinę rinką, poreikius. Tada paruoškite produktą ir konkretų rinkodaros planą, kuris aukščiausiu ir išsamiu būdu tenkintų poreikius.
Nors grupės dydis gali būti palyginti mažas, įmonė gali padaryti ją produktyviu ir svarbiu segmentu. Kadangi jis yra palyginti mažas, jis netampa patrauklus didelėms įmonėms, todėl jos randa nedaug konkurentų arba jų visai nėra.
Segmentavimo kriterijai
Dažniausiai kriterijai, kuriuos įmonės naudoja segmentuodamos, yra šie:
- Vartotojo elgesys ar elgesys.
- Demografiniai aspektai.
- Psichografiniai veiksniai.
- Geografiniai kintamieji.
Galiausiai galime daryti išvadą, kad pagrindinis segmentavimo strategijų tikslas yra padalinti rinką į grupes ir segmentus. Tokiu būdu galima tiksliai nustatyti ir žinoti kiekvienos grupės poreikius ir ypatybes, kad įmonė parengtų produktą ir rinkodaros planą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas kiekvienos grupės reikalavimų aukštesniam tenkinimui.