Traukimo strategija grindžiama rinkodaros veiksmais, kuriais siekiama pritraukti vartotoją prekės ženklu. Paprastai jis yra nukreiptas į galutinį vartotoją, taigi, priešingai nei „push“ strategijos, jis turi aukštyn nukreiptą kryptį, nes nuo gamintojo pereina į galutinį grandinės elementą - vartotoją.
„Pull“ strategijos apima reklamos ir rinkodaros kampanijų, skirtų vartotojui, kūrimą ir dažniausiai yra kuriamos iš anksto nenustatyto laiko. Dėl šios priežasties didelėse įmonėse įprasta naudoti tokio pobūdžio veiksmus.
Todėl suprantama, kad tai yra labiausiai orientuota į prekės ženklą strategija. Vartotojui sukūrus įmonės poreikį, jie ieškos savo produktų mažose ir didelėse parduotuvėse arba vis dažniau per skaitmenines platformas. Dėl šios priežasties įmonės yra atsakingos už reklamos darbų, kuriuos galima rasti per šias paieškas, atlikimą.
Traukimo strategijų charakteristikos
Kaip jau minėta, „pull“ tipo strategijos paprastai yra susijusios su komunikacijos darbu, nes jų pagrindinis tikslas yra siekti, kad visuomenė pripažintų prekės ženklą ar jo produktus. Dėl šios priežasties paprastai patartina sukurti rinkodaros derinį, kuriame būtų derinamos „push and pull“ strategijos priemonės, nes veikiant kartu įmanoma pasiekti šį tikslą ir ilgainiui išplėsti jo rezultatus.
Atsižvelgiant į nepaprastą komunikacijos pasaulio pažangą, skaitmeniniame amžiuje padaugėjo turimų išteklių vykdant komunikacijos ir rinkodaros veiksmus bei kuriant traukimo strategijas. Tinklaraščių, el. Pašto ar socialinių tinklų naudojimas tapo pagrindine priemone, kai reikia reklamuoti ir parduoti produktą.
Kitas šio tipo strategijos tikslas yra tai, kad vartotojas jaučiasi tapatinamas su produktu ir tampa nuolatiniu jo vartotoju. Tokiu būdu produktų tiekėjai (parduotuvės, universalinės parduotuvės yra pavyzdžiai) pasirinks jų atsargas, siekdami didesnio pardavimo. Tokiu būdu „pull“ strategija taip pat gali turėti įtakos paskirstymo kanalų elgesiui, nepaisant to, kad strategija buvo sukurta nukreipta į galutinį klientą.