Finansinės išlaidos yra visos išlaidos, atsirandančios gavus finansavimą ar nuosavybės teisę į bet kokį finansinį įsipareigojimą. Jie veikia tiek įmones, tiek asmenis.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių finansinių išlaidų yra palūkanų norma, mokama už skolas. Tai leidžia skolintojui uždirbti pelną, išreikštą procentais, remiantis dabartine suma, kuri buvo suteikta paskolos gavėjui. Palūkanų normos gali skirtis priklausomai nuo pasirinkto finansavimo rūšies ir skolininko kreditingumo.
Dar viena iš dažniausiai pasitaikančių finansinių išlaidų yra komisiniai. Paprastai jos atsiranda atliekant operacijas su bankais, taupomosiomis bankomis ar kredito įstaigomis. Mokesčiai gali būti įvairūs, pavyzdžiui, sąskaitos tvarkymo mokesčiai, paskolos atšaukimo mokesčiai, atidarymo mokesčiai, kortelių mokesčiai ir kt.
Apskaitoje jos yra pagrindinė pelno (nuostolių) ataskaitos dalis, kaip matome toliau pateiktoje lentelėje, finansinės išlaidos atimamos iš įprasto įmonės rezultato.
Nors tai skiriasi priklausomai nuo šalies, paprastai finansinės išlaidos yra atskaitytinos, pateisinant sudarytą sutartį ar pareiškimą. Pavyzdžiui, Ispanijoje finansines išlaidas galima atskaityti iš ekonominės veiklos tiek įmonėms, tiek savarankiškai dirbantiems asmenims.
Atskaitomos išlaidosPardavimo išlaidosFinansinių išlaidų rūšys
Yra daugybė finansinių išlaidų. Norėdami sudaryti sąrašą, mes naudojome klasifikaciją, nustatytą Ispanijos bendrajame apskaitos plane. Tokiu būdu priskiriame šią kategoriją:
- Palūkanos už įsipareigojimus ir obligacijas: Suma, susikaupianti per metus iš išorės finansavimo pagal skolos vertybinius popierius.
- Skolų palūkanos: Mokėtina suma pagal gautas paskolas ir kitas skolas iki amortizacijos.
- Finansinių įsipareigojimų, laikomų akcijomis ar dalimis, dividendų išlaidos: Suma, sukaupta per metus iš išorinio finansavimo, užfiksuota akcijose ar kapitalo dalyse, kurios turi būti apskaitomos kaip įsipareigojimai.
- Palūkanos už „faktoringo“ efektų diskontavimą: Suma, kurią įmonė turi sumokėti subjektui, su kuriuo ji pasirašė faktoringo sutartį.
- Finansinio turto vertės praradimas: Jie atsiranda tada, kai finansinio turto „tikroji vertė“ yra perklasifikuojama žemyn arba padidėja šios kategorijos finansinių įsipareigojimų vertė.
- Atidėjimų atnaujinimo išlaidos: Ištekliai, kurie taupomi sudarant įsipareigojimą, siekiant juos išlaikyti iki sąskaitos apmokėjimo.
- Dalyvavimo ir skolos vertybinių popierių nuostoliai: Suma, atsirandanti dėl skolos vertybinių popierių ir nuosavybės priemonių pripažinimo nutraukimo, pardavimo ar anuliavimo.
- Nekomercinių kreditų praradimas: Suma nuo šios kreditų klasės nemokumo.
- Nuostoliai dėl neigiamų valiutų keitimo skirtumų: Tie, kurie atsiranda keičiant vieną valiutą į kitą, išskyrus funkcinę (pvz., Ispanijoje - eurai).
- Kitos finansinės išlaidos: Į jį įeina išlaidos, neįtrauktos į ankstesnius pogrupius. Pavyzdys yra draudimo įmokos, susijusios su finansine rizika.
Finansinės išlaidos pelno (nuostolių) ataskaitoje
Tipinė pelno (nuostolio) ataskaitos struktūra yra tokia:
Pajamų deklaracija | Pavyzdys |
---|---|
Grynosios pajamos arba pardavimai | 100 |
- Tiesioginės parduotų prekių išlaidos | -50 |
Bendroji marža | 50 |
- bendrosios, personalo ir administracinės išlaidos | -20 |
EBITDA | 30 |
- Amortizacijos išlaidos ir atidėjiniai | -5 |
Pelnas prieš palūkanas ir mokesčius (BAIT) arba EBIT | 25 |
+ Nepaprastos pajamos | 1 |
- neeilinės išlaidos | -2 |
Paprastas pelnas | 24 |
+ Finansinės pajamos | 2 |
- finansinės išlaidos | -3 |
Pelnas prieš mokesčius (GPM) arba EBT | 23 |
- pelno mokestis | 7 |
METŲ GRYNASIS PELNAS ARBA REZULTATAI | 16 |
Be to, galima pridėti dar keletą tarpinių žingsnių, pavyzdžiui, jei verslas nutraukė veiklą, pelnas atskaičius mokesčius būtų vadinamas pelnu iš tęstinės veiklos. Bet, pridėjus nutrauktų operacijų rezultatą, gautume grynąjį pelną.
Finansinių ataskaitų charakteristikosAdministracinės išlaidos