Skirtumas tarp propagandos ir reklamos randamas komunikaciniame tiksle. Pirmasis turi įtikinamą tikslą, kuris ne taip išsiskiria antruoju.
Mes kalbame apie propagandą kaip apie komunikacijos formą, pagrįstą idėjų ir nuomonių sklaida tokiu būdu, kad pagrindinis tikslas yra pasiekti tam tikrą asmenų įtikinėjimo laipsnį. Nors reklaminės kampanijos siekia, kad prekė ar paslauga būtų žinoma tikslinei auditorijai, propagandiniais veiksmais siekia paskleisti informaciją, kuri gali lemiamai paveikti elgesį, nukreipdama juos į savo konkrečią priežastį.
Propaganda, skirtingai nei reklama, yra informatyvus veiksmas, turintis didesnį ideologinį ketinimą, neatsižvelgiant į tai, ar jis siekia pelno, ar ne. Kitaip tariant, didžiąją reklamos dalį kuria pelno siekiančios įmonės, o platinimas dažniausiai kyla iš socialinių grupių, priklausančių politikai, religijai ar visuomenei, darbo.
Propaganda savo priemonėmis bando pakeisti žmonių požiūrį ir nukreipti jų žvilgsnius bei nuomonę į dabartinę, atstovaujamą naujienų akcijoje. Norėdami tai padaryti, jis gali būti naudojamas įvairiais būdais, norint paveikti sentimentalų, ideologinį ar sąžinės lygį.
Tačiau reklamos ir platinimo keliai dažnai susipina, nes kurdami kampanijas abu mechanizmai atsižvelgia į žmonių nuomonę ar skonį.
Iš esmės priežasties gerumas pateikiamas visiškai dalinai ir šališkai, išvengiant ar paslėptų jos neigiamų taškų ir bandant sukurti tam tikrą empatijos tikslinei auditorijai lygį. Be to, propaganda paprastai veikia dėl to, kad periodiškai ar pasikartoja propagandos veiksmai, įsiskverbiantys į imtuvą, ir hiperbolas arba perdėtas perdėjimas.
Propaganda patyrė keletą didesnės reikšmės etapų, daugelį jų - dėl to, kad XX a. Totalitarinės sistemos naudojo savo techniką per dideles organizacijas ar propagandos sistemas. Jau kitu lygmeniu ir dėl didelio poveikio visuomenės nuomonei jis naudojamas politinių rinkimų laikotarpiais.
Iš pastarosios galime išskirti dar vieną skirtumą tarp reklamos ir propagandos, tai yra, kad pastaroji laikui bėgant paprastai turi ilgalaikius rezultatus. Kitaip tariant, jų žinutės labiau skverbiasi į žmonių elgesį, labiau kviečiamos ką nors galvoti ar būti tam tikru būdu, nei skatinamos pirkti konkretų produktą.
