Aglomeracijos ekonomika - kas tai yra, apibrėžimas ir sąvoka
Aglomeracijos ekonomika susideda iš pelno, kurį įmonės gauna išsidėsčiusios arti viena kitos. Tai yra didesnio prieinamumo prie įvairių išteklių (materialių ir nematerialių) pasekmė, o tai padidina efektyvumą.
Kitaip tariant, aglomeracijos ekonomika nurodo naudą, kurią įmonės gauna dėl koncentracijos konkrečioje geografinėje tiekėjų, vartotojų, konkurentų, investuotojų, be kita ko, geografinėje srityje.
Kitaip žiūrint, kai dvi ar daugiau įmonių yra toje pačioje vietovėje, jos gali dalytis ištekliais ir žiniomis. Tokiu būdu jie sukuria sinergiją ir padidina savo procesų efektyvumą.
Pagrindiniai aglomeracijos ekonomikos aspektai
Tarp pagrindinių aglomeracijos ekonomikos bruožų išsiskiria:
- Iš dalies tai paaiškinama transporto išlaidų sumažėjimu. Taigi įmonėms bus pigiau vykdyti sandorius ir organizuoti susitikimus.
- Įmonių koncentracija leidžia ūkio subjektams gauti didesnę prekių ir paslaugų įvairovę.
- Jie skatina verslo ir strateginių aljansų tarp organizacijų kūrimą.
- Jie skatina gyventojų skaičiaus augimą. Todėl plėtoti infrastruktūrą, siekiant pasiūlyti tokias pagrindines paslaugas kaip sveikata ir švietimas, tampa pelningiau.
- Kad geriau suprastume ankstesnį punktą, įsivaizduokime, kad klinikų tinklas vertina, kur pastatyti naują būstinę. Toks projektas nebūtų patrauklus retai apgyvendintoje vietoje, nes pacientų dažnis būtų mažas. Kita vertus, mieste žmonių būtų daugiau, todėl būtų pateisinama didelė investicija.
- Palengvinama žinių sklaida tarp ūkio subjektų.
- Jie yra susiję su tinklo efektais. Šis reiškinys įvyksta, kai kuo didesnis vartotojų skaičius, tuo didesnę vertę ar naudą prekė ar paslauga teikia pirkėjui.
- Tai siejama su išorine masto ekonomija, nes dėl veiksnių, kurie nepriklauso įmonėms, jie padidina efektyvumą.
Pavyzdys
Aglomeracijos ekonomikos pavyzdys yra pastarųjų dešimtmečių miestų augimas. Tai kartu su kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimu.
Miesto teritorijos leido ne tik padidinti prekybą, bet ir formuoti bei sutelkti žmogiškąjį kapitalą. Tai, kaip žmonių keitimosi žiniomis pasekmė.
