Atviros rinkos operacijos yra visos finansinio turto pirkimo ir pardavimo operacijos, kurias atlieka centrinis bankas. Jie yra svarbiausia pinigų politikos priemonė.
Jos vadinamos atvirosios rinkos operacijomis, nes tai yra operacijos, kurios nėra atliekamos tiesiogiai su vertybinių popierių emitentu, o vykdomos antrinėse fiksuotų pajamų arba kintamų pajamų rinkose.
Atviros rinkos operacijų tikslai
Jie turi labai apibrėžtus tikslus:
- Kontroliuokite palūkanų normas.
- Valdykite rinkos likvidumo situaciją, investuodami ar išeikvodami išteklius pagal sistemos poreikius.
- Nurodykite pinigų politikos kryptį.
Atviros rinkos operacijų kategorijos
Yra daug atviros rinkos operacijų kategorijų. Apibendrindami ketiname išvardyti keturias kategorijas, kurias nustatė Europos centrinių bankų sistema (ECBS). Šios kategorijos yra pagrįstos konkrečiu tikslu, kurio siekiama minėta operacija, nors minėtas tikslas taip pat lemia minėtų operacijų naudojimo dažnumą ir procedūrą, kurios reikia laikytis.
- Pagrindinės finansavimo operacijos: Įšvirkšti likvidumo.
- Ilgesnės trukmės finansavimo operacijos: Įšvirkšti likvidumo.
- Struktūrinės operacijos: Tiek įpurškimui, tiek skysčio nutekėjimui.
- Reguliavimo operacijos: Tiek įpurškimui, tiek skysčio nutekėjimui.
Likvidumo injekcija rinkoje atitinka ekspansinę pinigų politiką, o likvidumo nutekėjimas rinkoje - ribojančią pinigų politiką.
Atviros rinkos operacijų priemonės
Penki pagrindiniai instrumentai, atliekantys operacijos tipą, yra šie:
- Laikinos operacijos: Iš esmės jie yra atpirkimo sandoriai.
- Pirkimas-pardavimas suėjus terminui:Tai operacijos, kurių metu Eurosistema perka turtą (vadinamą kiekybiniu palengvinimu) arba paprasčiausiai parduoda turtą rinkoje.
- Skolos sertifikatų išleidimas: ECB gali išleisti skolos sertifikatus, kad pakoreguotų struktūrinę Eurosistemos padėtį finansų sektoriaus atžvilgiu ir taip sukurtų arba padidintų rinkos likvidumo deficitą.
- Valiutos apsikeitimo sandoriai: Tai vienu metu atliekamos grynųjų pinigų ir išankstinės operacijos valiutų atžvilgiu (valiutų apsikeitimo sandoriai).
- Terminuotų indėlių pritraukimas: Eurosistema gali siūlyti kitoms šalims sudaryti terminuotus atlygintinus indėlius valstybės narės, kurioje įstaiga yra įsteigta, centriniame banke.