Finansinis pelningumas (ROE)

Finansinis pelningumas yra ekonominė nauda, ​​gaunama iš nuosavų išteklių ir investicijų.

Finansinis pelningumas taip pat žinomas kaip kapitalo grąžos pavadinimas arba jo nomenklatūra anglų kalba ROE (Return on Equity), kuri susieja grynąją naudą, gautą atliekant tam tikrą investicinę operaciją, su ištekliais, reikalingais jai gauti.

Tai gali būti vertinama kaip priemonė įvertinti gautą pelną iš panaudotų išteklių, ir ji paprastai pateikiama procentais. Nors finansinis pelningumas paprastai naudojamas kartu su rinkos duomenimis, o ROE su apskaitos duomenimis dažnai naudojami sinonimu.

Kaip apskaičiuojama ROE

ROE matuojamas finansinis pelningumas apskaičiuojamas dalijant įmonės grynąjį pelną iš nuosavo kapitalo. Pelnas laikotarpio pabaigoje ir nuosavi ištekliai laikotarpio pradžioje (arba ankstesnio laikotarpio pabaigoje) yra naudojami, nes norime sužinoti pelną, kurį turėjome laikotarpio pradžioje investuotų išteklių:

Paprastai naudojamas grynasis pelnas, tai yra pelnas atskaičius mokesčius, nors finansinio pelningumo rezultatas gali būti bendras arba grynasis, priklausomai nuo to, ar atsižvelgsime į uždarbį prieš ar po mokesčių, palūkanas ir kitas išlaidas. Tam galime naudoti bet kurį pelno (nuostolio) ataskaitos punktą. Tačiau ROE atveju normaliausia yra naudoti grynąjį pelną.

Finansinio ir ekonominio pelningumo skirtumas

Ekonominis pelningumas (NT) skiriasi nuo finansinio pelningumo (RF), nes ekonominis pelningumas naudoja visą turtą, naudojamą tam pelningumui generuoti, o finansinis pelningumas naudoja tik nuosavus išteklius. Tai yra, RF neatsižvelgia į skolą, naudojamą tam pelningumui generuoti, todėl tai turės finansinį sverto efektą.

Taigi, naudodami šią formulę, galime nustatyti santykį tarp abiejų grąžų, nustatyti realią finansinę grąžą ir įgyti supratimą apie tai, kada įmonės svertas yra teigiamas ar neigiamas:

RF = RE (RE + k (1-t)) x D / RP

RF: finansinis pelningumas.
RE: ekonominis pelningumas.
K: skolos kaina (palūkanos)
t: mokesčiai
t: finansinis svertas
D: bendra įmonės skola arba įsipareigojimai
RP: Nuosavi ištekliai

Kai RE yra didesnė už skolos kainą (k), finansinis svertas yra teigiamas ir RF bus didesnis už RF, jei skolos kaina yra didesnė nei RE, bus neigiamas sverto poveikis ir RF bus mažesnis nei RE.

Be to, kuo didesnė skola (D) naudojama investicijai finansuoti, tuo didesnis finansinis svertas ir todėl didesnis RF, palyginti su NT, tuo mažesnis finansinis pelningumas, tačiau pelningumas gali būti didesnis dėl finansinio sverto. Jei įmonė nenaudos skolų, RE bus lygi RF.

ROE Dupont analizė

Finansinėje analizėje ROE skirstymas pagal Dupont formulę tampa aktualus atliekant pelningumo ir pelno tyrimus, nes jis susieja pagrindinius finansinius rodiklius, tokius kaip turto naudojimas, realus pelningumas ir finansinis svertas, taip gaunant duomenis, kad būtų galima žinoti duomenis apie jų efektyvumą ir stipriąsias bei silpnąsias puses priimant sprendimus.

Duponto analizę galima suskirstyti keliais būdais, dažniausiai skirstant į tris veiksnius; pelningumas, turto apyvarta ir finansinis svertas:

ROE = marža x apyvarta x finansinis svertas

Finansinio pelningumo pavyzdys

Jei atsižvelgsime į 1000 eurų investiciją, kuri mums atnešė 250 eurų pelną, bendroji finansinė grąža bus 25% (250/1000).

Jei iš šios išmokos būtų atimta 22% mokesčių, gautume 195 EUR grynąjį pelną ir 19,5% grynąjį finansinį pelningumą (195/1000).

Pavyzdžiui, įmonėje, kurios struktūrą sudaro:

  • 500 000 eurų turto
  • Grynoji 200 000 eurų vertė
  • 300 000 eurų atsakomybė

Jis gavo 40 000 eurų (30 000 eurų grynojo pelno) bendrąjį pelną prieš mokesčius.

  • Bendrasis ekonominis pelningumas (pelnas / turtas = 40 000/500 000) bus 8% (6% neto).
  • Bendroji finansinė grąža bus buvę iš 20% (nauda tarp nuosavų išteklių = 40 000/200 000)
  • 15% grynoji finansinė grąža (30.000/200.000)
Kapitalo kaina (Ke)Turto grąža (ROA)Pelningumo rodikliaiGrynoji marža