Savęs draudimas - tai nuosavų išteklių naudojimas ieškinio išlaidoms padengti. Tai reiškia, kad asmuo ar įmonė prisiima vienos ar daugiau rizikų, kurioms ji yra padaryta, įvykimo pasekmes.
Tai yra priešinga poliso įsigijimui, kai rizika kyla iš specializuotos trečiosios šalies, kuri paprastai yra draudikas.
Savidraudos fondas
Specialaus fondo įsteigimas yra būtinas savidraudos reikalavimas ir reikalauja finansinių galimybių.
Šie ištekliai turi būti likvidūs, tai yra, jie turi būti prieinami nedelsiant. Jie taip pat skirti tik atsitiktiniams įvykiams padengti, o ne einamosioms ar bendrosioms išlaidoms, tokioms kaip paslaugų apmokėjimas.
Kitas svarbus momentas yra tai, kad šis skubios pagalbos fondas turi numatyti maksimalias išlaidas, kurių tektų pareikalauti. Todėl reikiama suma turi būti apskaičiuota remiantis patikima planuojamų nenumatytų atvejų dažnumo ir intensyvumo statistika.
Šia prasme svarbu nustatyti riziką, su kuria susiduria asmuo ar įmonė, taip pat kiekvienos iš jų tikimybę.
Pagrindiniai savidraudos aspektai
Prieš apsisprendžiant dėl savidraudos, reikia apsvarstyti keletą klausimų:
- Pagrindinis kapitalas: Savidraudos trūkumas yra išteklių, kurie galėtų būti naudojami, pavyzdžiui, kai kurioms investicijoms, įšaldymas.
- Galutinės išlaidos: Jei investuojate į tinkamą asmens ar įmonės poreikių draudimą, tai sukuria ne išlaidas, o santaupas. Pavyzdžiui, yra verslų, kurių avarijų skaičius laikui bėgant yra pastovus. Todėl tikslinga numatyti nenumatytus atvejus perkant polisą.
- Kontrolės poreikis: Skubios pagalbos savidraudos fondas turi būti tinkamai stebimas ir administruojamas. Tai reiškia laiko ir išteklių investavimą.
Atsižvelgiant į visa tai, kas buvo paaiškinta, galima daryti išvadą, kad savidraudos galimybė yra tinkama tik tada, kai aptariama rizika yra nedažna (arba beveik nulis) ir yra labai sunki. Priešingu atveju pageidautina pirkti aprėptį iš trečiosios šalies.
Savęs draudimas ir rizikos prisiėmimas
Svarbu atskirti savidraudą nuo rizikos prisiėmimo (savo draudiko). Abiem būdais nėra trečiojo draudiko.
Skirtumas tas, kad pirmuoju atveju specialus ekonominis fondas sudaromas tik nenumatytiems atvejams. Kita vertus, draudikas pats nesivadovauja šia nuostata, nors yra įsipareigojęs atlyginti ir žalos atlyginimą.