Skirtumas yra skirtumas tarp finansinio turto pirkimo kainos ir pardavimo kainos. Pirkimo kainą vadinsime „Klausk“, o pardavimo kainą - „Pasiūlymu“.
Daugumoje akcijų diagramų rodoma tik dalis kainų diapazono, kuris paprastai yra pasiūlymo kaina. Todėl, atsižvelgdamas į tai, ar investuotojas perka (ilgą poziciją), ar parduoda (trumpą poziciją) poziciją, jis turės atsižvelgti į priešingą šakės pusę, kad uždarytų tą poziciją.
Sklaidos ir sandorių išlaidos
Skirtumas yra labai svarbus, nes jis daro įtaką operacijos kainai, tuo didesnis skirtumas tarp pirkimo kainos ir pardavimo kainos, tuo didesnė vertybinių popierių kaina ir mažesnis likvidumas, todėl didesnė rizika (jūs pateksite į rinką prarandate spredą, o jei jis didelis, įvesite praradę daugiau pinigų). Priešingai, kai spredai yra nedideli, bus mažesnė rizika ir didesnis likvidumas.
Reikia atsižvelgti į tai, kad brokeriai gali keisti skirtumą, nes jie gauna kainas per mažą kainų skirtumą tarp likvidumo teikėjų ar likvidumo teikėjų ir prideda antkainį ar antkainį, kad sukurtų verslą, apmokestindami jį iš kliento.
Todėl labai svarbu į tai atsižvelgti, ypač kai skelbiami labai svarbūs makroekonominiai duomenys, nes kainų diapazonas gali išsiplėsti.
Sklaidos skaičiavimo pavyzdys
The plisti galima žiūrėti taip:
Pažvelkime į šį pavyzdį:
Įsivaizduokime, kad „Repsol“ akcijos pasiūlymo kaina yra 10,93, o „Ask“ kaina - 10,95. Spredas bus 0,02.
Tarkime, kad mes perkame 10 000 eurų iš „Repsol“, todėl operacijos kaina už paskirstymą bus 10 000 * 0,02 = 200 eurų. Be to, turime pridėti vertybinių popierių biržos mokesčius, tarpininkavimą, saugojimąbrokeris, finansinės operacijos. Tokiu būdu labai svarbu atsižvelgti į plisti, nes šiuo atveju jis sudaro 0,18% ((0,02 / 10,93) * 100).
Spredas yra numanomos operacijos išlaidos, kurias taip pat reikia įvertinti, jei norite investuoti į finansinį turtą.
